Pirmadienį įvykusiame labai lauktame susitikime Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai ir ministrui pirmininkui D.Tuskui nepavyko sumažinti įtampos: A Duda naujosios administracijos reformas pavadino bandymais „pažeisti įstatymus“, o D.Tuskas apkaltino prezidentą dėl „teisinės valstybės griovimo“, kurį sukėlė ankstesnė dešiniosios pakraipos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė.
D Tuskas anksčiau yra pasmerkęs PiS opozicijos „akivaizdžią sabotažo“ taktiką kaip siekį išlaikyti dalies valstybės aparato kontrolę. „Kalbant tiesiai šviesiai, turime reikalą su bandymu sukurti dvigubą valdžią ir su svarbiausių valstybės institucijų įtraukimu“, – sakė jis praėjusią savaitę spaudos konferencijoje.
Abipusiai kaltinimai sukuria „pavojingą situaciją“, verčiančią D. Tuską laviruoti nuo vienos krizės prie kitos, o tai gali privesti prie „dvigubos valstybės“ sukūrimo, sakė Lenkijos investuotojas ir apžvalgininkas Pawełas Konzalas. „Tai beprecedentis atvejis, ir atrodo, kad naujoji vyriausybė to nenumatė“, – sakė jis laikraščiui „Financial Times“.
Naujausias dviejų politikų nesutarimų šaltinis yra ankstesnės PiS vyriausybės paskirto nacionalinio prokuroro, kuris penktadienį buvo atleistas, bet kurį prezidentas nori palikti darbe, likimas. A.Duda, kuris pats yra PiS kandidatas, taip pat stojo buvusios valdančiosios partijos pusėn gindamas du jos įstatymų leidėjus, nuteistus už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Pirmadienį spaudos konferencijoje D.Tuskas apkaltino A.Dudą, kad jis „nuo 2015 m. dalyvauja griaunant teisinę valstybę ir teisinę tvarką Lenkijoje“.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad A.Duda turi veto teisę, kuri gali pakenkti jo premjeravimui iki kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų. „Mes visi suinteresuoti, kad paskutiniai keliolika jo kadencijos mėnesių praeitų geroje atmosferoje“, – sakė D.Tuskas. Jis pažadėjo paspartinti PiS paskirtų pareigūnų atleidimą ir teismų pertvarką, kurios reikia, kad Briuselis galėtų atblokuoti Varšuvos įšaldytas ES lėšas.
Nuo tada, kai prieš mėnesį pradėjo eiti pareigas, D.Tuskui sunkiai sekėsi įgyvendinti rinkimų pažadus, o A.Duda jau parodė, kad yra linkęs griauti jo planus.
Pirmiausia prezidentas atidėjo D.Tusko paskyrimą ministru pirmininku, paskui vetavo gruodžio mėn. biudžeto įstatymą, o praėjusią savaitę ginčą dėl dviejų nuteistų PiS įstatymų leidėjų pavertė visiška konstitucine krize.
A.Duda pirmadienį pakartojo raginimus paleisti du „politinius kalinius“, kaip juos vadina PiS, kurie buvo sulaikyti prezidento rūmuose, kur jie ieškojo prieglobsčio. D.Tusko vyriausybė pareiškė, kad gerbs A.Dudos planus suteikti naują malonę, tačiau kol kas nespartins jų paleidimo.
Varšuvos universiteto politikos profesorė Anna Wojciuk sakė, kad ji puoselėjo „nedidelę viltį, jog A.Duda atliks daugiau arbitro vaidmenį“ tarp D.Tusko koalicijos ir opozicijos, tačiau pastarojo meto jo pasisakymai rodo, kad jam svarbiausia yra „ginti savo paties, kaip vieno iš PiS atliktų teisinių pakeitimų iniciatorių, palikimą“.
Susidūręs su tokia kova, D.Tuskas nusprendė vengti klausimų, kurie galėtų sukelti įtampą jo nepajudinamoje koalicijoje arba atgaivinti PiS ultranacionalistinę idėją.
Iki šiol jis laikėsi ankstesnės vyriausybės protekcionistinės darbotvarkės, rizikuodamas sulaužyti savo rinkimų pažadą grąžinti Lenkiją į ES politikos formavimo centrą. Neseniai jis pareiškė, kad Lenkija „niekada nepriims“ nelegalių migrantų pagal ES susitarimą dėl atsakomybės už prieglobsčio prašytojų priėmimą pasidalijimo, dėl kurio buvo susitarta praėjusiais metais, nors Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Kalbant apie Ukrainą, jis pažadėjo remti Kyjivą ginant jį nuo Rusijos karo, tačiau ne Lenkijos ūkininkų ir sunkvežimių vairuotojų sąskaita, kurie nuo lapkričio mėn. blokavo Ukrainos sienos perėjimo punktus, protestuodami prieš pigesnį importą ir paslaugas iš kaimyninės šalies.
D.Tusko poziciją taip pat lemia jo susirūpinimas dėl PiS rinkėjų mobilizacijos prieš balandžio mėn. vyksiančius vietos valdžios rinkimus ir birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių lenkų nepabūgo šalto Varšuvos oro išeiti į protestus, kad išgirstų, kaip PiS lyderis Jaroslawas Kaczyńskis pasmerkė D.Tuską dėl tariamo Konstitucijos pažeidimo.
Praėjusį savaitgalį laikraštyje „Rzeczpospolita“ paskelbta „SW Research“ visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 47 proc. respondentų tikisi, jog valdant D.Tuskui Lenkijos demokratija pagerės, o 28 proc. mano, kad ji pablogės. Likusieji buvo neapsisprendę arba manė, kad D.Tuskas mažai ką pakeis.
Politikos profesorė A.Wojciuk sakė, kad po rinkimų kilusi nesantaika gali būti „staigmena daliai visuomenės, bet ne tiems, kurie suprato, kad PiS kūrė rinkimų autoritarizmo sistemą, kurios niekada neketino lengvai atsisakyti“.
Ji pridūrė, kad D.Tuskas greičiausiai susidurs su „stipriu pasipriešinimu kiekvienam jo žingsniui“, „tačiau apklausos rodo, kad koalicija nepraranda paramos, o tai yra labai svarbu“.
