Ekspertai prognozuoja, kad Didžioji Britanija nesusidurs su trečia recesijos banga, tačiau yra kita rimtesnė problema: šios šalies ekonomika neauga nuo 2010 metų, augimo sunku tikėtis ir ateinančiais metais.
Daugelis mokslininkų, kalbėdami apie Marsą, sutinka, kad ten anksčiau galėjo egzistuoti gyvybė, o mikroorganizmai egzistuoja ir iki šiol. Laikraščio kalbinti ekspertai vylėsi, kad kitais metais „Curiosity“ Marse aptiks biocheminius gyvybės šioje planetoje įrodymus.
Apžvalgininkai teigia, kad Barackas Obama nesutiks pulti Irano. Jų nuomone, JAV prezidentas sieks dvišalių derybų su Teherenu. Šį į derybas gali pastūmėti griežtinamos sankcijos. Tiesa, Izraelio premjeras greičiausiai sieks įtikinti JAV smogti Irano branduoliniams objektams. Tačiau jis per JAV prezidento rinkimus palaikė respublikonų kandidatą, o Izraelio veiksmai Vakarų krante irgi kelia rimtų klausimų, tad ateinantys metai gali būti pažymėti didelių ginčų tarp JAV ir Izraelio.
JAV greičiausiai nepasieks ikikrizinio BVP augimo (3 proc.), jis greičiausiai neviršys 2 proc. Tiesa, lyginant su Europa ekonominė padėtis šioje šalyje atrodys tarsi šviesos spindulys.
Vokietijoje pirmą kartą istorijoje gali susiformuoti Angelos Merkel centro dešiniosios partijos ir žaliųjų koalicija. Koalicija turėtų pasisakyti už europietišką integraciją, tačiau taip pat ji bus pati konservatyviausia per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Kitais metais turėtų pagaliau nustoti mažėti Graikijos BVP. Naujos taupymo priemonės leis biudžetą kiek subalansuoti, o skolų grąžinimas nukeltas keliems metams. Be to, skirtos lėšos bankų rekapitalizacijai. Pastebima ir tai, kad nemažai privataus verslo sričių tampa konkurencingos.
Laikraščio ekspertai netiki, kad Ukraina atsigręš į Europą, o Julija Tymošenko bus paleista į laisvę. Ukrainos valdžia mėgina įtikinti, kad nuosprendis jai nėra politinis, todėl jo atšaukimas reikštų savivertės praradimą. Tuo tarpu Europos Sąjunga nesudarys laisvos prekybos sutarčių su Kijevu, kol J.Tymošenko liks kalėjime. Prognozuojama, kad Ukraina nesuartės ir su Rusija, nes pastaruoju metu ir santykiuose su šia šalimi tvyro įtampa, taigi ji, kaip ir pastaruosius 20 metų, liks „pakibusi“ tarp Vakarų ir Rytų.
Ekspertai prognozuoja, kad Vakarai visgi ryšis intervencijai į Siriją ir vardina priežastis tam: augantis civilių aukų skaičius, baimė, kad Sirijos vadovą pakeis radikalūs islamistai, tarp jų ir „al Qaeda“ atstovai. Įsiveržimas galimas, jeigu Sirijos prezidentas, pavyzdžiui, panaudos cheminį ginklą arba kariniai veiksmai paaštrės.
Ekspertai taip pat prognozuoja, kad kitais metais paaštrės Japonijos ir Kinijos santykiai dėl ginčijamų salų, tačiau iki karinių veiksmų tai neturėtų nueiti. Šalių santykius blogins tai, kad naujasis Japonijos premjeras – nacionalistas, naujas Kinijos prezidentas taip pat gali norėti pademonstruoti savo nacionalistinius įsitikinimus.
