„Financial Times“: Ukrainos gynybos pramonės likimas atsidūrė moterų rankose

Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ gamyklos Kryvyj Rihe vadovai teigia, kad įdarbinti daugiau moterų yra įmonės išlikimo klausimas. Iš 18 tūkst. žmonių, kurie įmonėje dirbo karo pradžioje, apie 3,5 tūkst. vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o šiais metais, vadovų nuomone, jų greičiausiai bus pašaukta dar daugiau.

„Jei jie ir toliau bus mobilizuojami, neturėsime pakankamai darbuotojų, – „Financial Times“ sakė gamyklos generalinis direktorius Mauro Longobardo. – Kalbame apie įmonės egzistavimą.“

Jis pažymėjo, kad įmonė „bando sugriauti paradigmą, kad tam tikrus darbus gali dirbti tik vyrai“.

Moterys gamykloje dirbo ir anksčiau, tačiau paprastai administracinėse pareigose. Dabar jos vis dažniau imasi užduočių, kurios reikalauja daugiau fizinės jėgos.

Pasak Oljos Vakulenko, kuri dirba prie sudėtingų gamybos mašinų, „prieš kelerius metus, jei būtų galima rinktis tarp „specialų išsilavinimą turinčio asmens“ ir tokio kaip aš, kuris neturi jokio išsilavinimo ir tiesiog nori dirbti gamykloje, jie būtų pasirinkę išsilavinimą turintį asmenį, o dar geriau, jei tai būtų vyras“.

M.Longobardas nurodė, kad tokia įdarbinimo strategija iš dalies siekiama pakeisti mobilizuotus vyrus – taip pat tūkstančius darbuotojų, kurie persikėlė į saugesnes šalies vietas, – bet ir todėl, kad tapo labai sunku įdarbinti vyrus. Kad galėtų dirbti gamykloje, vyrai pagal įstatymą privalo registruotis karinės įskaitos tarnyboje, o tai atbaido daugelį potencialių kandidatų.

Bendrovės personalo skyriaus Europoje vadovas Andrzejus Wypiechas pažymėjo, kad, kai įdarbinimo vadybininkai kreipėsi į juos su šaukimo į kariuomenę dokumentais, dalis darbininkų pabėgo iš gamyklos ir niekada nebegrįžo.

Įmonės vadovo teigimu, dėl laisvų darbo vietų pertekliaus gamykla buvo priversta sumažinti gamybą, ypač plieno, naudojamo energetikos objektams apsaugoti nuo Rusijos oro antskrydžių. Jis pridūrė, kad dėl sumažėjusios gamybos taip pat sumažėjo valstybės gaunamas pelnas ir pajamos iš mokesčių.

Gamyklos sunkiosios technikos remonto skyriaus vadovas Jevhenas Grečanijus teigė, kad dabar vien iš moterų gauna prašymus 76 laisvoms darbo vietoms užtimti. Jis nurodė, kad jau pusantrų metų „priima moteris“, ir pridūrė: „Matau, kad per artimiausius kelerius metus padėtis nepagerės. Net jei karas baigsis, vis tiek bus sunku“.

Gegužės 18 d. įsigaliojęs naujasis mobilizacijos įstatymas išplėtė profesijų, kurių atstovai gali būti rezervuojami, sąrašą.

Apskritai rezervacijas įmonėse gali gauti šių subjektų darbuotojai: valstybės ir vietos savivaldos institucijų; žiniasklaidos ir kultūros; įmonių, kurioms paskirtos mobilizacinės užduotys; ginkluotosioms pajėgoms skirtų prekių gamintojų; įmonių, gaminančių ir remontuojančių karinę įrangą ir amuniciją; kitų įstaigų, kurios yra labai svarbios Ukrainos ekonomikai.

Visoms įmonėms taikoma bendra taisyklė: galima rezervuoti ne daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, privalančių atlikti karinę tarnybą, o rezervacija galioja 6 mėnesius, po to ji turi būti peržiūrėta.