Tikėtina, kad vienas iš pagrindinių V.Zelenskio „pergalės plano“ plano elementų – leisti Ukrainai naudoti perduodamus ginklus jos pačios nuožiūra. Kyjivas vis dar tikisi apribojimų panaikinimo smūgiams į Rusijos teritoriją.
Diskusijos dėl to, ar protinga leisti Ukrainai vykdyti tokius smūgius, vyksta ne tik dėl jų karinio naudingumo, bet ir dėl skirtingų nuomonių apie Rusijos atsakomųjų smūgių riziką.
Britų leidinys „Financial Times“ pastebėjo, kad ryškėja dvi stovyklos: vieni teigia, kad Ukrainos pradėtas Kursko puolimas ir neseniai įvykdyti bepiločių lėktuvų smūgiai dideliems Rusijos amunicijos sandėliams yra galutinis įrodymas, kad Rusijos „raudonosios linijos“ yra chimera.
Rimta pagalba husių judėjimui kainuotų Maskvai santykius su trečiosiomis šalimis – daugiausia su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais – kurie buvo svarbūs jos ekonominiam išlikimui karo metu.
Tuo tarpu kiti nerimauja, kad, jei ant Rusijos teritorijos pasipiltų ATACMS ar britų „Storm Shadow“ raketų lietus, Maskva eskaluotų konfliktą horizontaliai arba vertikaliai.
Manoma, kad ji galėtų išplėsti geografinį karo veiksmų su Vakarais mastą, pavyzdžiui, priartėdama prie branduolinio ginklo panaudojimo Europoje arba padėdama husių sukilėliams puldinėti laivus Raudonojoje jūroje.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad šiuo metu Iranas tarpininkauja derybose tarp Rusijos ir Jemeno husių dėl itin galingų raketų perdavimo sukilėliams.
Tačiau Rusija susiduria su savomis dilemomis svarstydama, kaip ir kur galėtų imtis atsakomųjų veiksmų prieš vis drąsesnę Vakarų poziciją.
„Rimta pagalba husių judėjimui kainuotų Maskvai santykius su trečiosiomis šalimis – daugiausia su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais – kurie buvo svarbūs jos ekonominiam išlikimui karo metu.
Koordinavimas su Persijos įlankos arabų valstybėmis OPEC+ organizacijoje suteikė Rusijai įtakos naftos rinkoje, o Jungtiniai Arabų Emyratai tapo svarbiu kanalu, per kurį Rusija stengiasi išvengti Vakarų sankcijų. Dideli ginklų perdavimai husių judėjimui sukeltų ne tik Persijos įlankos lyderių, bet ir Xi Jinpingo susierzinimą: Kinija didžiąją dalį naftos gauna iš Artimųjų Rytų, o jos laivai jau buvo užpulti Raudonojoje jūroje, nepaisant husių pažadų leisti saugiai praplaukti“, – rašo „Financial Times“.
Vertikali eskalacija Ukrainos rėmėjų atžvilgiu turi visai kitokią riziką nei tai, kad savo veiksmais Rusija gali suerzinti ne Vakarų partnerius.
Rusija labiau rizikuoja sunervinti ne tik Kiniją, bet ir daugybę branduolinių ginklų oficialiai neturinčių šalių globaliuosiuose pietuose, t.y. šalių, kurias Rusija mėgina užkariauti savo kryžiaus žygyje už postvakarietišką tarptautinę tvarką
Pasak straipsnio, jei Joe Bideno administracija panaikintų „veto“ Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams, Rusija gali išplėsti savo sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos operacijas Europoje.
Ji taip pat gali ieškoti papildomų būdų kurstyti branduolinio karo baimę. Dabar užuot toliau žodžiais grasinusi apie branduolinę Apokalipsę, Maskva atnaujino oficialią branduolinę doktriną, taip siekdama sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo ribą, ir vis dažnias užsimena, kad gali atlikti bandymą.
„Tačiau toks vertikalus eskalavimas Maskvai neatsieina brangiai. Ji labiau rizikuoja sunervinti ne tik Kiniją, bet ir daugybę branduolinių ginklų oficialiai neturinčių šalių globaliuosiuose pietuose, t.y. šalių, kurias Rusija mėgina užkariauti savo kryžiaus žygyje už postvakarietišką tarptautinę tvarką“, – pažymėjo „Financial Times“.
Verta atkreipti dėmesį, kad Vakarų valstybės ne vienos susiduria su dilemomis, svarstydamos savo tolesnius veiksmus dėl Ukrainos.
Papildomi kaštai ir neaiški nauda gali sumažinti Rusijos pasirinkimą imtis rimtos horizontalios ar vertikalios eskalacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad V.Putinas tebėra užtikrintas Rusijos pergalės Ukrainoje perspektyvomis vidutinės trukmės laikotarpiu, teigė straipsnio autorius.
„Tai nereiškia, kad horizontalioji eskalacija yra neįmanomas dalykas ar kad neegzistuoja kraštutinės branduolinės priemonės: jei Rusija pajustų, kad Ukrainoje ji atsidūrė užnugaryje, ir dėl to rimtai susirūpintų, veiksniai, kurie šiuo metu turėtų būti svarbūs santūrumo naudai, staiga gali tapti mažiau svarbūs.“
Pasak „Financial Times“, pripažinus, kad V.Putinas susiduria su apribojimais, svarstydamas eskalacijos galimybes, taip pat nereikėtų sumenkinti bendro poveikio, kurį vis tiek turės jo veiksmai: "Rusijos veiksmai, kuriais ji kyla eskalacijos laiptais, vis dar daro ją pavojingesnės pasaulinės branduolinės aplinkos tarpininke“.
Rusijos branduolinė doktrina
Rusijos prezidentas V.Putinas trečiadienį, argumentuodamas dabartine padėtimi, paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.
Per televiziją transliuotame susitikime Rusijos prezidentas išsamiai išdėstė siūlomus šalies branduolinės doktrinos pakeitimus: „Mes matome, kad šiuolaikinė karinė ir politinė situacija dinamiškai keičiasi, ir turime į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą Rusijai ir mūsų sąjungininkams.“
Vėliau trečiadienį Rusijos vadovas pareiškė, kad šie pakeitimai leistų Rusijai branduoliniu būdu atsakyti į „masinę oro ataką“.
„Apsvarstysime tokią galimybę, kai tik gausime patikimos informacijos apie masinį oro ir kosmoso atakos ginklų paleidimą ir jų kirtimą per mūsų valstybės sieną“, – pridūrė jis.
Nors Ukraina nebuvo aiškiai paminėta, pakeitimai aiškiai pritaikyti dabartinei Rusijos ir Ukrainos karo situacijai.
-
Jungtinė Karalystė rėžė V.Putinui: esi vergvaldžių mafijos bosas
-
„Bloomberg“: Vakarai nesužavėti V.Zelenskio „pergalės planu“ ir dairosi į V.Putiną
-
V. Zelenskis: Rusija ketina pulti Ukrainos atomines elektrines
-
L.Kasčiūnas įvertino naujus V.Putino grasinimus branduoliniu ginklu: „Yra tik vienas kelias“
-
Įvardijo vienintelį žmogų, su kuriuo V.Putinas kalbėtų apie taikos derybas
-
L.Kasčiūnas: V.Putino retorika rodo, kad jis bijo tolimojo nuotolio smūgių iš Ukrainos
