Nepriklausomo politikos tyrimų, analizės ir konsultacijų instituto „Political Capital“ direktorius Péteris Krekó leidiniui „The Financial Times“ teigė, kad „Vengrija visa savo esybe griauna savo, kaip sąjungininkės, patikimumą“.
Pranešama, kad šalies viduje Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nėra spaudžiamas keisti taktikos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes daugelis vengrų nepasitiki savo rytiniais kaimynais.
Žurnalistas Martonas Dunajus atkreipė dėmesį, kad Kyjivo draudimas mokyti tautinių mažumų kalbomis, daugiausia skirtas rusakalbiams, paveikė daugiau kaip 100 etninių vengrų mokyklų Vakarų Ukrainoje. Budapeštas blokuoja Ukrainos siekius suartėti su NATO, reikalaudamas, kad Ukraina atkurtų mažumų teises.
Lapkričio mėn. vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Vengrija nepritarė, kad Ukrainos atstovas Dmytro Kuleba būtų pakviestas į oficialius posėdžius.
Budapešto gyventoja Andrea „The Financial Times“ sakė, kad ukrainiečiai „patys užsitraukė šį karą“, nes šalies pastangos prisijungti prie Vakarų aljansų išprovokavo Rusiją, ir pakartojo Vengrijai palankioje žiniasklaidoje dažnai sutinkamą versiją. „Niekam nelinkėčiau karo, bet taip pat nenoriu į jį įsitraukti“, – pridūrė ji.
Vengrijos žiniasklaidoje netrūksta ir radikalių pareiškimų. Zsoltas Bayeris, publicistas, kuris yra artimas premjero bendražygis, pasisakė prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį: „Kas jis toks? Arogantiška, kvaila, korumpuota, šovinistinė kiaulė, maitinama iš Amerikos... Mums jau gana Zelenskio.“
„The Financial Times“ nurodė, jog ukrainiečiai taip pat išreiškė nepasitikėjimą Vengrija: 42 proc. neseniai atliktos apklausos respondentų mano, kad vengrai yra priešiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu.
D.Kuleba praėjusią savaitę pareiškė, kad dvišaliai santykiai nepagerės, kol V.Orbanas bus valdžioje.
„Ukrainos ir Vengrijos ryšiai yra minimalaus lygio, – „The Financial Times“ teigė neįvardintas ES diplomatas. Europos Sąjungos ir Vengrijos ryšiai taip pat prasti, Budapeštas kreipiasi į rusus, kurie juos šiltai priima ir siunčia jiems dujų, nesvarbu, kad jie sukėlė kruviną ir tragišką karą.“
Panašu, kad V.Orbanas, liepos mėn. teigęs, kad „ukrainiečiai niekada nelaimės karo prieš Rusiją“, jau seniai tikėjosi pergalės.
„Vengrija tikėjosi, kad karas vyks taip, kaip 2014 m. įvyko Krymo aneksija, – sakė diplomatas. Vengrai norėjo palaukti, kol jis nurims. Tačiau viskas pasikeitė.“
V.Orbanas viešai reiškia savo pasididžiavimą „vengriškuoju santykių su Rusija modeliu“ ir paprastai kiekvienais metais susitinka su V.Putinu, todėl Vengrijos premjero ir V.Zelenskio santykių atšilimo ženklų nedaug.
„Tarpusavio pasitikėjimas tarp Vengrijos ir Ukrainos yra itin žemo lygio“, – teigė Briuselyje dirbantis užsienio politikos analitikas Botondas Feledis.
Jų santykiai pasiekė žemiausią tašką prieš pat Vengrijos rinkimus praėjusių metų balandį, kai V.Zelenskis pareikalavo, kad Budapeštas pasirinktų, kuri pusę palaiko, dėl Rusijos invazijos, ir sulaukė pikto V.Orbano priekaišto. Birželio mėn. V.Zelenskis pakvietė V.Orbaną atvykti į Ukrainą. Tačiau jie dar nesusitiko, o V.Orbanas sakė, kad vizitas į Kyjivą „nėra įtrauktas į darbotvarkę“.
ES diplomatas pridūrė: „Vengrija yra prastai pasirengusi visiškam atsiskyrimui nuo Rusijos, kurio dabar siekia kiti.“