„Foreign Affairs“: karas Ukrainoje gali „netyčia“ peraugti į branduolinį konfliktą

Be to, Rusijos nenoras tinkamai apsaugoti branduolinius arsenalus šalies vakaruose kelia didžiulį pavojų, nes ir toliau didėja Ukrainos noras smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijos viduje.

„Ukraina turi pilną teisę taip gintis, ir nėra jokių požymių, kad Ukrainos pajėgos sąmoningai taikytųsi į branduolinių galvučių objektus. Tačiau kadangi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai jau pasiekė Maskvą, akivaizdu, kad mažiausiai 14 Rusijos branduolinių saugyklų dabar yra jų bepiločių orlaivių veikimo zonoje“, – rašoma straipsnyje.

Pranešama, kad du iš šių objektų yra maždaug už 150 kilometrų nuo Ukrainos sienos; dar penki objektai yra maždaug už 250-300 kilometrų. Tokie atstumai patenka į modernių raketų, kurias Vakarų sąjungininkės tiekia Ukrainai ir kuriomis kol kas negalima smūgiuoti į Rusijos teritoriją, veikimo zoną.

Teigiama, kad atsakomybė už branduolinių kovinių galvučių judėjimą tenka tiesiogiai Rusijos vyriausybei.

„Rusija žino, kad jos kovinių galvučių neturėtų būti šalia įprastinių karinių veiksmų: po to, kai 2023 m. pavasarį Ukraina pradėjo pirmuosius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius į Belgorodą, Rusija greitai paskelbė, kad jos Belgorodo saugykloje nebėra branduolinių galvučių, nes supranta, kad kovinės galvutės neturėtų būti laikomos šalia aktyvių karo veiksmų“, – rašo „Foreign Affairs“.

Dėl kitose saugyklose esančių branduolinių galvučių Rusija jokių pareiškimų apie jų statusą nepateikė. Žurnalistai tai aiškino keliomis priežastimis, įskaitant tai, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas branduolinių ginklų judėjimą gali laikyti silpnumo ženklu.

Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos

Be to, aukščiausioji Rusijos vadovybė „gali nesuvokti“ savo branduolinių ginklų keliamo pavojaus ir „baimintis“, kad NATO šalys gali neteisingai interpretuoti kovinių galvučių judėjimo procesą ir suduoti prevencinį smūgį šiems objektams.

„Galimybė, kad Ukrainos dronas ar raketa pataikys į kovinę galvutę ir sukels sprogimą, kuris paskleis skiliąją medžiagą, jau yra rimtas pavojus. Tačiau tai ne vienintelė rizika“, – įvertino ekspertai.

Dar pavojingesnė situacija būtų saugyklos pervedimas į „operatyvinio chaoso“ būseną teritorijos, kurioje yra branduolinis ginklas, užgrobimo atveju, kuris leistų „subjektams“ jį užgrobti arba netyčia išprovokuotų Rusiją panaudoti branduolinį ginklą prieš savo priešą.

Be to, Rusija pažeidė „šventą branduolinio saugumo principą“, kai 2022 m. vasario 24 d. pradėjo raketų atakas prieš Ukrainą, o vėliau – ir iš karinių bazių, kuriose laikomi branduoliniai ginklai, nes tokios vietos tampa teisėtais atsakomojo smūgio taikiniais.

2022 m. kovą Rusija panaudojo Engels-2 oro pajėgų bazę atakoms su raketomis „Kinžal“, kurios taip pat gali nešti branduolinį krovinį. Pranešama, kad Ukraina kelis kartus atakavo bazę bepiločiais orlaiviais. Panaši situacija stebima ir Jeisko bei Morozovsko bazėse.

Tačiau kalbinti ekspertai pabrėžė, kad smūgis branduolinių ginklų saugyklai nesukeltų kovinių galvučių sprogimo, nebent jos būtų pervežamos techninei priežiūrai arba būtų geležinkelio perkrovimo punkte – tokiu atveju įvyktų galingas sprogimas.

Straipsnyje teigiama, kad norėdama iš tiesų apsaugoti savo branduolinį arsenalą, Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje. Kol tai įvyks, ji turėtų perkelti tokias kovines galvutes iš visų bazių, esančių netoli karo zonos, ir oro bazių, iš kurių vykdomi smūgiai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

„Shutterstock“/Rusijos branduolinė įranga

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras paskelbė, kad Rusija rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.

„Viena vertus, mes privalome ją apsaugoti, kita vertus, pasaulis turi reaguoti aštriai ir griežtai, kad užkirstų tam kelią“, – kalbėjo Andrijus Sybiha.

Savo ruožtu Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad jos įsiveržimo į Kursko sritį pagrindinis tikslas buvo užimti Kursko atominę elektrinę ir surengti branduolinę katastrofą.