Pasak straipsnio, bendrieji pasiūlymai dėl karo užbaigimo apima karo veiksmų įšaldymą fronto linijoje ir sąlygas dėl Ukrainos pokario statuso, kurios svyruoja nuo formalaus neutralumo iki visiško nusiginklavimo.
Tačiau tokios sąlygos visiškai prieštarauja NATO vadovų pažadui, kurį Aljanso lyderiai davė Kyjivui per jubiliejinį viršūnių susitikimą Vašingtone, pastebėjo „Foreign Affairs“.
Manoma, kad toks susitarimas greičiausiai išprovokuos politinę ir karinę krizę Ukrainoje, kuria Rusija galės pasinaudoti tam, kad pagaliau pasiektų savo tikslą – paverstų šalį marionetine valstybe.
Be to, straipsnyje pažymima, kad Ukrainos dezintegracija turėtų pražūtingą poveikį Europai, sukeldama pasitikėjimo krizę ne tik transatlantiniuose santykiuose, bet ir NATO 5-ajame straipsnyje įtvirtintam kolektyvinės gynybos principui bei Europos Sąjungos patikimumui.
Siekiant užkirsti kelią tokiai katastrofiškai baigčiai, Ukrainai reikia patikimų Europos gynybos ir saugumo garantijų. Tačiau kol kas Rusijos kariai jau padarė pažangą Donecko regione, kur jie turi kiekybinį pranašumą įrangos, amunicijos ir karių skaičiaus atžvilgiu.
Pasak straipsnio autorių, visapusiškas taikos susitarimas 2025 m. yra labai mažai tikėtinas. Tikėtina, kad Rusija nenorės atsisakyti savo pretenzijų, nebent patirs didelį karinį pralaimėjimą arba pakeis savo vidaus politiką.
Kartu bet kuri nepriklausoma Ukrainos vyriausybė manytų, kad atsisakyti okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą, Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis, yra politiškai neįmanoma ir pavojinga vidaus stabilumui.
„Kalbant apie Rusijos numatomą susitarimo įgyvendinimą, istorija pataria būti atsargiems: Minsko susitarimais taip pat buvo siekiama nutraukti smurtą ir padėti pagrindą plačiam susitarimui po pirminės Rusijos invazijos 2014 m.“, – pažymėjo „Foreign Affairs“.
Ekspertai pažymėjo, kad pirmiausia Europa ir Ukraina turėtų reikalauti, kad jokios derybos nevyktų nedalyvaujant Kyjivui ir pagrindinėms Europos šalims. Jei JAV ir Rusijos (o ateityje ir Kinijos) parlamentarai nulems žemyno ateitį pagal Saudo Arabijos ar Turkijos tarpininkaujamą susitarimą, „tai bus košmariškas scenarijus“.
Naujajame susitarime turi būti numatyti stiprūs vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kurie garantuotų skaudžias pasekmes jo pažeidimo atveju. Jei tokių priemonių nebus, yra tikimybė, kad Rusija paliaubas vertins kaip operatyvinę pauzę, skirtą atsigauti prieš atnaujinant plataus masto puolimą – tik šiuo atveju karo nualinta ir politiškai pažeidžiama Ukraina turės mažiau galimybių priešintis nei 2022 m. vasarį, pabrėžiama straipsnyje.
Norėdama išvengti tokios situacijos, Europa turi priversti save sėsti prie derybų stalo. Tačiau tam ji turi įveikti savo vidinius nesutarimus ir nuspręsti, kaip sukurti patikimas saugumo garantijas – arba pakviesdama Ukrainą pradėti stojimo į NATO procesą iki karo pabaigos, arba padidindama finansinę paramą Ukrainai ir panaikindama daugumą jėgos panaudojimo apribojimų.
Aprūpinus Ukrainą pažangiais pajėgumais, Kyjivas galėtų sustiprinti savo gynybą ir taip atgrasyti Rusiją nuo agresijos.
Kita galimybė – dislokuoti karines pajėgas Ukrainoje, kad būtų užtikrinta, jog Rusija laikytųsi paliaubų susitarimo. Europa galėtų vadovauti tokiai operacijai, remdamasi savo kariniais pajėgumais ir strateginiais interesais ginti Ukrainą, o JAV galėtų teikti ribotą paramą.
Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad galėtų sutikti su derybomis, kurių metu bus nutraukta kova dėl okupuotų teritorijų, tačiau tik tuo atveju, jei Ukrainai bus pasiūlyta narystė NATO.
Be to, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos gali susidurti su didele grėsme iš Rusijos sąjungininkių, įskaitant Šiaurės Korėją, Iraną ir Kiniją, jei Ukraina staiga bus priversta daryti nuolaidas okupantams.
