„Foreign Policy“ įspėjo NATO apie naujausią Rusijos raketą: yra silpnoji vieta

Anot straipsnio, filmuota medžiaga ir palydovinių vaizdų analizė atskleidė, kad „Orešnik“ greičiausiai gali gabenti šešias kovines galvutes, kurių kiekvienoje yra po šešis antrinius šaudmenis. Kai raketa leidžiasi paviršiaus link, ji gali išsklaidyti šiuos antrinius šaudmenis, kad sprogmenys apimtų didesnį teritorijos plotą.

Beveik neabejojama, kad „Orešnik“ taip pat gali būti apginkluota branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, todėl daugelis ekspertų daugiausia dėmesio skyrė būtent šioms galimybėms ir raketos vaidmeniui V.Putino branduolinėje programoje.

Vladimiras Putinas / „Shutterstock“

Tačiau, anot „Foreign Policy“, palyginti mažai kalbėta apie „Orešnik“ konvencinius pajėgumus ir tai, kaip ji gali leisti pakeisti Rusijos pasirenkamų taikinių strategiją galimo karo su NATO metu.

Grūdas tiesos

Kariniame konflikte, kuriame pajėgos yra išsklaidytos didelėse teritorijose, kaip yra Ukrainoje, tokia brangi raketa kaip „Orešnik“ yra prastas pasirinkimas, išskiriama straipsnyje.

Tačiau pažymima, kad „Orešnik“ puikiai tinka atakuoti tankiai išsidėsčiusius taikinius, pavyzdžiui, oro bazes, kur būtų galima padaryti didelę žalą.

Gruodį duodamas interviu V.Putinas pažymėjo, kad turėdama „Orešnik“ Rusija „praktiškai atsidūrė ties riba, kai jai nebereikia naudoti branduolinių ginklų“.

Pasak „Foreign Policy“, Rusijos vadovas perdėjo, bet jo žodžiuose esą buvo grūdas tiesos. Masinis Rusijos smūgis įprastinėmis „Orešnik“ raketomis į NATO strateginius objektus, tokius kaip oro pajėgų bazės, vadovavimo ir kontrolės objektai bei raketų bazės, galėtų privesti NATO prie sąmyšio, o V.Putinas net nebūtų panaudojęs branduolinių ginklų.

Rusijos „Orešnik“ raketos nuolaužos / Socialinių tinklų nuotrauka

Karo su NATO atveju Rusija greičiausiai atakuos Aljanso oro bazes pirmosiomis konflikto dienomis. Rusija gerai žino apie NATO pranašumą ore ir tikisi suteikti savo pajėgoms šiek tiek erdvės atsikvėpti sunaikindama – ar bent jau atitolindama – NATO gebėjimą reaguoti.

Šiuolaikiniai naikintuvai, konkrečiai F-35, kuriuos vis dažniau renkasi kelios NATO valstybės, yra pernelyg sudėtingi, kad juos būtų galima remontuoti vietoje.

F-35 ir panašūs orlaiviai buvo sukurti taip, kad juos būtų galima aptarnauti didelėse, sudėtingose oro bazėse. Dešimtmečius mažinant biudžetą NATO oro pajėgos sutelktos tik keliose iš šių bazių, todėl jos tapo itin pažeidžiamos „Orešnik“ tipo amunicijos.

Rusijos branduolinės tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) neabejotinai galėtų greitai susidoroti su NATO oro bazėmis. Tačiau kalbant apie įprastinę ginkluotę, Rusijos patirtis Ukrainoje atskleidė problemas, susijusias su strateginių objektų atakavimu turimomis raketomis. Rusijos raketoms, apginkluotoms vienkartinėmis įprastinėmis kovinėmis galvutėmis, nepavyko išjungti pagrindinių Ukrainos oro bazių ir kitų objektų dėl mažo tikslumo ir sėkmingos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos.

Raketa „Orešnik“ padeda išspręsti šią problemą. Remiantis Rusijos veiklos Ukrainoje rezultatais, gali prireikti dešimčių įprastinių raketų „Iskander“, kad būtų sunaikinti orlaiviai pagrindinėse oro bazėse. Tačiau panašiam efektui pasiekti prireiktų kur kas mažiau „Orešnikų“.

Gera ir bloga žinia

Lapkričio 21 d. atakos metu viena „Orešnik“ raketa numetė 36 inertiškus subamunicijos užtaisus ant raketų gamybos komplekso „Pivdenmaš“. Jei šaudmenys nebūtų buvę inertiški, raketa būtų padariusi didelę žalą dideliame plote, kompensuodama Rusijos raketų „Iskander“ ir Kh-101 tikslumo problemas.

Penktosios kartos naikintuvas F-35 / JAV kariuomenės nuotr.

Gera žinia yra ta, kad „Orešnik“ konvenciniai pajėgumai suteiks Rusijai daugiau nebranduolinių galimybių, teoriškai sumažindami riziką, kad Kremlius konflikto pradžioje svarstys galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Bloga žinia – „Orešnik“ nebranduoliniai pajėgumai reiškia, kad Rusija turės daugiau galimybių smarkiai sutrikdyti NATO operacijas konvenciniu lygmeniu.

Dabartinės Europos gynybos priemonės mažai padės apsisaugoti nuo tokių raketų kaip „Orešnik“. Nepaisant to, kad daugelį NATO bazių saugo daugiasluoksnis priešraketinės gynybos tinklas, „Orešnik“ gali praskrieti aukščiau nei siekia daugumos sistemų perėmimo nuotolis ir nusileisti kur kas greičiau nei ją perimtų dauguma gynybos sistemų.

Be to, Rusijos apgaulės ir kitos atsakomosios priemonės gali suklaidinti interceptorius ir priversti juos nusitaikyti į netikrą taikinį.

Kaip tam ruoštis

Nepaisant to, kaip baigsis karas Ukrainoje, po dešimtmečio ar dviejų NATO gali susidurti su perginkluota Rusija, turinčia atnaujintą arsenalą, kuriame svarbią vietą užima didelės įprastinės balistinės raketos, tokios kaip „Orešnik“, pastebėjo „Foreign Policy“.

„Šios naujos pajėgos gali paneigti lūkesčius, kad Rusija taps labiau priklausoma nuo savo branduolinio arsenalo, nes jos įprastiniai pajėgumai prastėja.

Rusijos balistinių raketų sistema „Jars“ / „Shutterstock“

NATO jau dabar turėtų pradėti tam ruoštis, padarydama savo pagrindines oro bazes ne tokiais patraukliais taikiniais Rusijos raketoms“, – rašoma straipsnyje.

Autoriai paaiškino, kad tai galima pasiekti išsklaidant orlaivius į atokias vietas – nedidelius kilimo ir tūpimo takus ir greitkelius visoje Europoje – krizės metu, kad Rusijai būtų sunkiau juos surasti, nukreipti ir sunaikinti.