Mintis J.Prigožino žūtį aiškinti kaip kerštą daug kam buvo ypač patraukli, atsižvelgiant į tai, kad J.Prigožino maištas Rusijos vadovui buvo ne kas kita, bet pažeminimas.
Tačiau, pasak „Foreign Policy“, išanalizavus visus įvykius aiškėja, kad turimos informacijos detalės nesutampa.
Straipsnyje pažymima, jog keršto motyvas nesuderinamas su tuo, kad V.Putinas oficialiai atleido J.Prigožinui pagal birželio mėnesio susitarimą, kai mainais į amnestiją samdinių vadas sutiko nutraukti maištą, nuginkluoti karius ir išvykti į tremtį Baltarusijoje.
Vietoje to, remiantis J.Prigožino privataus lėktuvo skrydžių įrašais ir asmeniniais žurnalistų pastebėjimais, vadeiva buvo visur: Sankt Peterburge, Maskvoje, Afrikoje ir darė visa kita, tik neapsigyveno viloje Minske.
Vertinama, kad kaip valstybės vadovas V.Putinas negalėjo persigalvoti ir atsisakyti suteikti J.Prigožinui saugumo garantijų, kurias buvo prižadėjęs po nutraukto maišto
Tiek J.Prigožinas, tiek V.Putinas praturtėjo ir įgijo valdžią neramiais ir chaotiškais dešimtojo dešimtmečio metais. Tai buvo gaujų karo metas, kai ginčai dėl valdžios buvo sprendžiami smurtu. Sprogimai ir užsakomosios oligarchų, konkurentų, politikų ir organizuoto nusikalstamumo atstovų žmogžudystės buvo įprastas reiškinys didžiųjų Rusijos miestų gatvėse. Būti turtingu žmogumi Rusijoje buvo rizikinga ir mirtinai pavojinga.
„V.Putino patrauklumas Rusijos elitui – nusikaltėliams, verslininkams ar politikams – iš dalies atsirado dėl to, kad jis nutraukė arba bent jau apribojo šį smurtą. Iš tiesų, 2021 m. duomenimis, nuo tada, kai V.Putinas pradėjo eiti pareigas, žmogžudysčių skaičius Rusijoje sumažėjo beveik 76 proc.“, – rašo „Foreign Policy“.
Pats V.Putinas žiniasklaidos priemonėms tvirtino, jog neišsiuntė J.Prigožino į tremtį, o niekam nežinant susitiko su juo Kremliuje, praėjus vos savaitei po ginkluoto sukilimo.
Liepos mėnesį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ J.Prigožinas paskelbė nuotrauką, kurioje jis dalyvavo Kremliaus organizuotame Afrikos šalių vadovų susitikime Sankt Peterburge: V.Putinas ten kalbėjosi su 17 valstybių vadovais, o „Wagner“ vadas greičiausiai tuo tarpu rūpinosi kitais Rusijos interesais susitikimo kuluaruose – tai vargiai liudija, kad jis slapstėsi nuo Rusijos žvalgybos.
„Foreign Policy“ straipsniai autoriai įvertino, kad teorija, jog Rusijos prezidentas paprasčiausiai bandė J.Prigožinui pūsti į akis miglą, prieš įsakydamas padėti bombą jo lėktuve, taip pat yra nelogiška.
Rusijos valdžios elitas ir oligarchai gali susimąstyti, ar jie patys gali tapti tokios apgaulės aukomis
„Kremlius turėjo daugybę galimybių užsakyti J.Prigožino nužudymą jo kelionių po Rusiją metu“, – pažymima leidinyje.
Vertinama, kad kaip valstybės vadovas V.Putinas negalėjo persigalvoti ir atsisakyti suteikti J.Prigožinui saugumo garantijų, kurias buvo prižadėjęs po nutraukto maišto: vienas turėjo nutraukti savo žygį į Maskvą, o kitas – viešai garantavo ano apsaugą.
„Šį sprendimą greičiausiai lėmė ne tik noras greitai ir ribotai sunaikinant užbaigti epizodą, bet ir tikėjimas, kad „Wagner“ pajėgos – vienintelės, kurios pademonstravo gebėjimą užkariauti Ukrainos teritoriją – gali būti naudingos Kremliaus imperialistinėms ambicijoms. Taigi, sandorio kaina buvo tiesiog pažadas leisti J.Prigožinui išnykti“, – rašo „Foreign Policy“.
Nors V.Putinas jokiu būdu nėra laikomas tiesos etalonu – jis reguliariai meluoja tarptautinei bendruomenei, spaudai ir Rusijos visuomenei – tačiau melagingas pažadas Rusijos valdžios elito veikėjui galėtų turėti šalies vadovui rimtų pasekmių.
Leidinio žurnalistai padarė prielaidą, jog Rusijos valdžios elitas ir oligarchai gali susimąstyti, ar jie patys gali tapti tokios apgaulės aukomis ir iš viso imti kvestionuoti V.Putino žodį, o juoba – jo pažadus.
„Nerašyta V.Putino laikų oligarchų taisyklė yra tokia: kol dalijatės savo grobiu su valdžios pareigūnais, paklūstate Kremliaus pageidavimams visur, kur jūsų gali paprašyti, ir neužsiimate neleistina politine veikla, sistema jumis pasirūpins, užtikrins jūsų asmeninį saugumą ir tolesnį praturtėjimą. V.Putinui šio pažado sulaužymo pasekmės gali reikšti galimą elito pasitikėjimo ir paramos praradimą“, – rašoma straipsnyje.
Nebuvo išdavikas
Šioje istorijoje politologai išskiria ir dar vieną svarbų aspektą: visuotinai J.Prigožinas nebuvo laikomas išdaviku, nusipelniusiu mirties.
Aleksejus Diuminas, buvęs V.Putino asmens sargybinis, dabartinis Tulos srities gubernatorius, pažymėjo, kad J.Prigožinas buvo „tikras patriotas, daug nuveikęs savo šaliai, ir Tėvynė jį už tai prisimins“. Kalbėdamas apie kitus žuvusius „Wagner“ vadovus jis pridūrė, jog ir „jie nebuvo išdavikai“.
Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos vadovas ir V.Putino šalininkas, po J.Prigožino žūties komentavo, kad jo mirtis yra „didelė netektis tautai“. Tokios pagyros iš vieno svarbiausių Kremliaus elito atstovų lūpų būtų buvusios mažai tikėtinos, jei būtų buvę planų pašalinti J.Prigožiną už nelojalumą.
Priežastis, dėl kurios daug kas J.Prigožino maištą vertino atlaidžiai, buvo ta, kad jis nesiekė mesti iššūkio V.Putino pozicijai, pažymėjo „Foreign Policy“. Priešingai, „Wagner“ samdinių vadas protestavo prieš gynybos ministro Sergejaus Šoigu planą likviduoti privačias karines bendroves ir perduoti jas Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontrolei.
J.Prigožino maišto tikslas nebuvo pakeisti Kremliaus vadovą. Jis siekė išlaikyti savo samdinių pajėgų ir jų teikiamų labai pelningų galimybių kontrolę.
„Iš tikrųjų sukilimas buvo verslo ginčas tarp Rusijos elito“, – pažymima straipsnyje.
Jo autorių teigimu, labiau tikėtinas paaiškinimas, kodėl V.Putinas galiausiai įsakė jį nužudyti, yra tas, kad būtent J.Prigožinas, o ne V.Putinas, nesilaikė birželio mėnesio susitarimo, kuriam tarpininkavo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Bausmė už J.Prigožino maištą buvo reikalavimas, kad maištininkas atsisakytų didžiosios dalies savo didžiulės verslo imperijos ir leistų ją perimti Kremliaus draugams.
Rugpjūčio 23 d. Rusijos Tverės srityje sudužo „Wagner“ lyderio J.Prigožino lėktuvas. Ukrainos prezidentūros kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas teigė manantis, jog jį likvidavo Rusijos valdžios institucijos.
Tuo tarpu Ukrainos žvalgyba trečiadienį pareiškė, jog dar nėra įsitikinusi dėl to, kad J.Prigožinas žuvo aviakatastrofoje, nors nekvestionuoja fakto, kad jos metu mirė ir kitas svarbus asmuo „Wagner“ hierarchijoje – Dmitrijus Utkinas.
