„Foreign Policy“: kodėl JAV niekada nesieks nužudyti Vladimiro Putino

Eksperto nuomone, atsakymas priklauso nuo rizikos ir naudos pusiausvyros.

Pasak jo, pirma, reikia atsakyti į keletą klausimų, kokių pasekmių turėtų V.Putino pašalinimas: ar sumažės Rusijos keliama grėsmė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms? Ar Rusija išves savo karius iš Ukrainos? Ar Rusija netaps dar priešiškesnė ir mažiau nuspėjama?

D.Londonas, pažymėjo, kad nepaisant V.Putino polinkio į intrigas, melą ir gąsdinimus – iš tikrųjų yra ganėtinai nuspėjamas.

Net pačiomis idealiausiomis aplinkybėmis, kai JAV vyriausybė galėtų pašalinti V.Putiną ir nuslėpti savo dalyvavimą, kiek Vašingtonas įsitikinęs, kad jį pakeis stabilus ir ne toks priešiškas vadovas?

Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, kad Jungtinės Valstijos turi sėkmingų ir nesėkmingų įsitraukimų į bandymus nužudyti aukščiausius užsienio šalių pareigūnus patirties – Irane, Čilėje ir Kuboje. Ekspertas nurodė, kad vis tik operacijas, kuriomis buvo siekiama pašalinti Mohammadą Mosaddiqą Irane, Salvadorą Allende Čilėje ir Fidelį Castro Kuboje, vykdė šių šalių vidaus opozicija, o Jungtinės Valstijos tik iš dalies jiems padėjo.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos paprastai linkusios išlaikyti esamą status quo su savo priešininku. Šio požiūrio logiką iliustruoja Saddamo Husseino nuvertimas Irake, po kurio Artimuosiuose Rytuose kilo chaosas ir atsirado nauji galingi teroristiniai judėjimai, tokie kaip „Islamo valstybė“. Netgi Arabų pavasaris laikomas tiesiogine JAV invazijos į Iraką pasekme, pastebėjo D.Londonas.

Bandymas jėga įtvirtinti provakarietišką režimą Afganistane taip pat visiškai žlugo. Po 20 metų milžiniškų karinių išlaidų ir daugybės kraujo praliejimo Afganistanas galiausiai vėl tapo visiškai kontroliuojamas Talibano.

„Polinkis priimti žinomą status quo yra dar stipresnis, kai ta šalis yra ginkluota branduoliniais ginklais. Kalbant apie Rusiją, net pačiomis idealiausiomis aplinkybėmis, kai JAV vyriausybė galėtų pašalinti V.Putiną ir nuslėpti savo dalyvavimą, kiek Vašingtonas įsitikinęs, kad jį pakeis stabilus ir ne toks priešiškas vadovas?“ – rašo analitikas.

Stopkadras/Vladimiras Putinas

D.Londonas taip pat pabrėžė, kad Rusijos valdančiąją klasę griežtai kontroliuoja žvalgybos tarnybos ir kitos saugumo pajėgos, o visus svarbiausius vadovaujančius postus valstybėje užima seni V.Putino bičiuliai, kurie yra jam asmeniškai lojalūs ir už šį lojalumą dosniai atlyginami. Be to, ideologiškai jie yra visiški Rusijos vadovo bendraminčiai – priešiški Vakarams ir svajoja atkurti imperiją.

Tuo pat metu už V.Putiino asmeninę apsaugą atsako atskira slaptoji tarnyba, kurioje dirba apie 50 tūkst. darbuotojų. Negana to, pats V.Putinas garsėja polinkiu į paranoją ir pernelyg dideliu susirūpinimu savo saugumu.

Ekspertas nurodė, kad Izraelio ir JAV operacijų patirtis rodo, kad net ir žemesnių už valstybės vadovą asmenų likvidavimas yra labai rizikingas ir beveik visada baigiasi bent dalies su tuo susijusių operatyvininkų ir žvalgybos pareigūnų aukomis.

„Jei V.Putinas būtų nužudytas užsienyje, nepriklausomai nuo įrodymų, senoji gvardija greičiausiai dėl to apkaltintų Jungtines Valstijas ir panaudotų tai kaip žaibolaidį valdžiai įtvirtinti ir visuomenei sutelkti. Ir, dalijantis V.Putino paranoja dėl egzistencinės Vakarų grėsmės, yra pagrįsta rizika, kad jie atkeršytų karine forma, tiesiogiai ar su neaiškiu suvaržymu“, – aiškino profesorius.

Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas prabilo apie buvusius pasikėsinimus nužudyti autoritarinį Rusijos prezidentą ir pažymėjo, kad jie visi buvo nesėkmingi.

Jis neįvardijo, kas konkrečiai bandė tai padaryti, tačiau pažymėjo, kad tokie bandymai rodo, jog kai kurie Rusijos elito atstovai yra nepatenkinti dabartine padėtimi.

Buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininko Ivano Stupako teigimu, V.Putino apsauga yra labai akyla. Kartu jo asmens sargybiniai nuolat tikrinami, kad jų neužverbuotų priešo specialiosios tarnybos.