„Foreign Policy“: Rusija priešinsis deryboms, bet Europa turi vieną kozirį prieš V.Putiną

D.Trumpo paskirtasis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas yra sakęs, kad Rusijai atmetus taikos pasiūlymą, karinė parama Ukrainai būtų gerokai padidinta. Tačiau D.Trumpas buvo dviprasmiškesnis. Iš tiesų daugelis kitų jo patarėjų norėtų panaikinti arba gerokai sumažinti JAV paramos Ukrainai dalį, kuri sudaro maždaug 45 proc. visos šaliai tiekiamos transatlantinės paramos.

Pastebima, kad privalomas reikalavimas smarkiai padidinti Europos išlaidas gynybai, stiprėjant Rusijos keliamai grėsmei, kartu su galimai didesnėmis išlaidomis Ukrainai paremti, sukeltų naują biudžetinį spaudimą Europos vyriausybėms, kurios ir taip jau skundžiasi sudėtingais laikais. Socialinėms reikmėms skirtų išlaidų perkėlimas į karinį biudžetą sukeltų didelį populistų pasipriešinimą.

„Picture alliance“/„Consolidated News Photos“/„Scanpix“ /Keithas Kelloggas

„Šie potencialiai sprogūs vidaus konfliktai dėl pinigų ir biudžetų Kremliuje yra gerai suprantami – ir jie bus dar viena priežastis Rusijai priešintis taikos susitarimui. Rusijos požiūriu, jai tereikia tęsti karą ir laukti, kol Vakarų finansavimas Ukrainai galiausiai nuslops“, – pastebėjo straipsnio autorius Adrianas Karatnyckis, analitinio centro Atlanto taryba (angl. Atlantic Council) vyresnysis bendradarbis.

Vienas aiškus sprendimas, kaip galima kompensuoti smarkiai sumažėjusią JAV finansinę paramą, yra maždaug 300 mlrd. JAV dolerių įšaldytos Rusijos valiutos atsargos, laikomos Vakarų bankuose, kurių didžioji dalis yra Europos finansų institucijose.

Nuo 2022 m. vasario JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 110 mlrd. JAV dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos, o Europos valstybės suteikė daugiau kaip 130 mlrd. dolerių saugumo ir finansinės pagalbos.

„Jei D.Trumpo administracija gerokai sumažintų pagalbą Ukrainai, 300 mlrd. dolerių įšaldytu turtu būtų galima pakeisti JAV išlaidas maždaug šešeriems ar septyneriems metams. Iki šiol Europos ir JAV vadovai nenoriai naudojosi šiais ištekliais. Prie to priartėta, kai G-7 grupės šalys nusprendė palūkanas, gaunamas iš šių valiutos atsargų, panaudoti kaip užstatą 50 mlrd. dolerių paskoloms Ukrainai“, – rašo „Foreign Policy“.

Analitikas atkreipė dėmesį, kad būsimos D.Trumpo administracijos spaudimas gali paskatinti Europą žengti ryžtingą žingsnį ir konfiskuoti šias atsargas.

Pernai viename interviu D.Trumpo kandidatas į iždo sekretoriaus postą Scottas Bessentas teigė manantis, kad Vakarų turimos Rusijos valiutos atsargos galiausiai bus panaudotos prieš Rusiją.

Prieštaraudamas kritikams, kurie nerimauja dėl galimos rizikos, susijusios su šių Rusijos aktyvų konfiskavimu, S.Bessentas teigė, kad toks žingsnis neturėtų dramatiško poveikio euro ar dolerio stabilumui, nors ir pripažino laipsniško pasaulio ekonomikos de-dolarizavimo tendenciją.

Likus keliems mėnesiams iki JAV rinkimų pokalbyje su aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnu A.Karatnyckis klausė apie tikimybę, kad Rusijos atsargos galėtų būti panaudotos siekiant padėti Ukrainai.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

„Prireiktų laiko įveikti biurokratinį pasipriešinimą ir įtraukti šį klausimą į prezidento darbotvarkę, – paaiškino pašnekovas. – Ir tada prireiktų laiko, kad tai būtų suderinta su pagrindiniais Vakarų lyderiais“, – tęsė pareigūnas. – Kita vertus, jei [Trumpas] laimėtų, tai galėtų įvykti greitai“.

Iš tiesų pati idėja panaudoti prieš Rusiją jos pačios išteklius yra tikrų tikriausia D.Trumpo stiliaus idėja, atkartojanti jo 2016 m. padarytą pareiškimą, kad jis privers Meksiką sumokėti už sienos, skiriančios ją ir JAV statybą, kad būtų užkirstas kelias nelegaliems sienos kirtimams. O atsižvelgiant į sandoriais paremtą D.Trumpo užsienio politikos pobūdį, galima įsivaizduoti derybas dėl naštos pasidalijimo ir išteklių panaudojimo siekiant kompensuoti sumažėjusią JAV paramą Ukrainai.

Beveik trejus metus Vakarų lyderiai tam priešinosi, tačiau, anot straipsnio, šiandien, išaugus būtinybei ieškoti naujų išteklių Ukrainos ekonomikai ir gynybai paremti, 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas ir panaudojimas gali tapti viliojančia galimybe tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.

Jį galima aiškiai pateisinti atsakomųjų priemonių doktrina, nukreipta prieš Rusijos vykdomus imperatyvius tarptautinių normų pažeidimus, pažymėjo analitikas.

Gruodžio 10 d. Valerie Urbain – Belgijos finansų įstaigos „Euroclear“, kurioje yra maždaug du trečdaliai 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto, vadovė – „Bloomberg“ naujienų tarnybai pripažino, kad D.Trumpo administracija „vėl grąžins ant stalo tam tikras diskusijas [dėl Rusijos turto konfiskavimo]“.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas / Antti Aimo-Koivisto/LEHTI/SIPA / Antti Aimo-Koivisto/LEHTI/SIPA

Naujoji Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat paragino šias Rusijos lėšas panaudoti pagalbai Ukrainai. Kiek anksčiau paskelbtame „Financial Times“ pranešime cituojama aštri diskusija tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos: pirmasis prieštaravo, o antrasis pritarė turto konfiskavimui.

Daugumą gąsdina ne tik galimybė, kad bus pakenkta euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmeniui ir sukeltas pavojus euro zonos stabilimui, bet ir tai, kaip reaguos Kinija.

„Svarbiausia yra tai, kaip Kinija gali reaguoti. Pekinas turi daugiau kaip 3 trilijonus JAV dolerių atsargų, iš kurių 58 proc. yra JAV doleriais, o didžioji likusi dalis – eurais, svarais ir jenomis. Jei Kinija greitai atsisakytų šių atsargų, tai potencialiai galėtų susilpninti kai kurias Vakarų šalių valiutas ir vyriausybių obligacijas“, – paaiškino A.Karatnyckis.

Tačiau, kaip teigia šios idėjos šalininkai, Rusijos karas yra išskirtinai didelė grėsmė globaliajai tvarkai po Antrojo pasaulinio karo – ir tik antras atvejis nuo 1948 m., kai pradėta neišprovokuota karinė invazija ir atvira Jungtinių Tautų valstybės narės teritorijos aneksija.

Kremlius / Cao Yang / ZUMAPRESS.com

Dar vienas toks įžūlus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas – pažeidimas, kuris galiausiai buvo atšauktas – buvo Irako invazija į Kuveitą ir jo aneksija 1990 m. JAV atsakas į šią agresiją buvo Bagdado turto, išreikšto tvirtąja valiuta, konfiskavimas.

„Galinga Jungtinių Valstijų ir Europos žinia, kad jos telkia reikiamus išteklius ilgalaikiam Ukrainos pasipriešinimui paremti, aiškiai parodytų Rusijos elito nariams, kad jų pražūtingas karas užtikrins tolesnes didžiules Rusijos gyvybių netektis ir paliks šalį ekonomiškai labai atsilikusią – ir tai bus daroma kritiniu metu, kai nauja technologinė revoliucija, pagrįsta dirbtiniu intelektu, įgauna pagreitį“, – reziumavo „Foreign Policy“.

Autoriaus vertinimu, norint veiksmingai motyvuoti Kremlių nutraukti karą, Rusijos turto panaudojimas Ukrainos kariuomenei finansuoti turi būti derinamas su kitomis priemonėmis – griežtų Vakarų apribojimų Ukrainos gebėjimui kovoti panaikinimas. Smūgiai į Rusijos teritoriją turėtų apimti gebėjimą sutrikdyti Rusijos elektros energijos tiekimo tinklus Maskvoje ir Sankt Peterburge, o tai Rusijos elitui dar labiau primintų, kad karas brangiai kainuoja.

„Toks koordinuotas ir konsoliduotas Vakarų požiūris labai sustiprintų D.Trumpo administracijos pozicijas siekiant diplomatinio sprendimo, kuriuo būtų išsaugotas Ukrainos nacionalinis saugumas ir suverenitetas“, – užbaigė autorius.