Pasak straipsnio, šiuo metu viena baisiausių vietų planetoje yra centrinė žuvusių karių palaikų saugykla Rostove prie Dono. Kiek anksčiau internete paplito nuotraukos, kuriose matyti, kad šis mega-morgas yra smarkiai perkrautas.
„Šimtai įvairioje irimo stadijoje esančių kūnų ir galūnių mėtosi ant grindų koridoriuje. Medinėse dėžėse, kurios išstatytos nuo grindų iki lubų, eilė po eilės – laimingieji: tie, kurių kūnai buvo rasti mūšio lauke, identifikuoti, užantspauduoti cinku dengtuose karstuose ir paruošti išsiųsti gedintiems giminaičiams į tolimiausius Rusijos kampelius“, – groteskišką vaizdą piešia straipsnio autoriai.
Tačiau dar daugiau Rusijos karių kūnų liko Ukrainos laukuose.
„Siaubingas rusų žūčių fronte tempas – daug didesnis nei atitinkamų ukrainiečių aukų, nors tikslius skaičius abi pusės laiko paslaptyje, – rodo dvi nerimą keliančias tiesas apie rusų kariavimo būdą“, – rašo „Foreign Policy“.
Straipsnyje aiškinama, kad Rusijos nepagarba žmogaus gyvybei apima ir jos pačios piliečius, jos karius, kurie nuolat siunčiami į taip vadinamas „mėsos atakas“ ir, pasak dezertyravusių karių pasakojimų, dažnai yra paliekami be maisto ir amunicijos.
Karo matematika atskleidžia jo brutalumą. Apskaičiuota, kad per dieną Rusijos gretose žuvo apie 1 500 žmonių, todėl spalis Maskvai buvo kruviniausias karo mėnuo.
Pasak straipsnio, apytikriais skaičiavimais, iš viso Rusijos kare žuvo nuo 115 tūkst. iki 160 tūkst. žmonių, t.y. daugiau nei 10 kartų daugiau nei sovietų kovose Afganistane.
Vertinama, kad iš viso Rusijos aukų – nužudytų ir sužeistų – yra apie 800 tūkst. Anot įnirtingai karą remiančios Rusijos žurnalistės Anastasijos Kaševarovos, vidutinis Rusijos pėstininkų karys fronte išbūna mažiau nei mėnesį, kol žūsta. Kadangi nuostoliai viršija Rusijos galimybes įdarbinti naujus karius, tik nedaugelis karių, prieš siunčiant juos pulti Ukrainos linijų, gauna rimtą apmokymą.
Nors kai kuriems kariams pavyksta pabėgti iš tokio karo realybės, pasak pranešimų ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, Rusijos pajėgų kariai vis dažniau renkasi savižudybę, nes net ir sužeidimo atveju nesitiki sulaukti medicininės pagalbos.
Atsikratyti nepageidaujamų elementų
Pažymima, kad masinės karių žūtys gali būti ir vis atviresnės eugeninės politikos, kuria siekiama atsikratyti „nepageidaujamų elementų“ ir pakeisti Rusijos gyventojų sudėtį, dalis: „Rusijos karo eugenikos aspektas jau seniai yra vieša paslaptis, plačiai aptarinėjama Rusijos pokalbių laidose ir socialinėje žiniasklaidoje.“
„Atsarginiai žmonės“, turintys menką „socialinę vertę" – taip Rusijos parlamentaras Aleksandras Borodajus aiškino nutekintame įraše, kurio autentiškumą jis vėliau patvirtino. Apie savo tautiečius, išsiųstus kovoti į Ukrainą jis kalbėjo kaip „patrankų mėsą“. Jo teigimu, nereikalingą darbo jėgą galima mesti prieš Ukrainos „drąsiausius [ir] narsiausius“ ir „maksimaliai išsekinti priešą“.
„Foreign Policy“ įvertino, kad šiame kare daug dažniau žūsta buriatai, totoriai ir tuviečiai, o Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai dažniau apsiriboja sužeidimais. Atkreipiamas dėmesys, kad ištuštėjo ir Rusijos kalėjimai, iš kurių kaliniai masiškai patraukė į frontą. Jame jie beveik neabejotinai atsiduria šturmo būrių gretose.
„Dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai, pagrobtų vaikų yra rusinami, kad iš jų būtų atimta bet kokia ukrainietiška tapatybė – tai aiškus nacių eugenikos politikos, kai šviesiaplaukiai lenkų vaikai buvo gabenami atgal į Reichą, kad būtų įvaikinti ir paversti vokiečiais, atgarsis. Kai kurie iš ukrainiečių berniukų dabar yra pakankamai suaugę, kad būtų prievarta pašaukti į Rusijos kariuomenę – tai dar vienas karo nusikaltimas ir taip ilgame sąraše“, – rašoma straipsnyje.
Meta viską, ką turi
Šiuo metu karo likimas faktiškai priklauso nuo Vakarų ryžto ir pastangų toliau remti Ukrainą. Ypač lemiamos gali būti paskutinės Joe Bideno prezidentavimo savaitės.
Jo sprendimas suteikti Ukrainai leidimą amerikiečių ir britų tiekiamais ginklais smogti pagrindiniams kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje jau iššaukė piktą Maskvos reakciją, nors tai, kad Ukraina naudoja Vakarų ginklus smogti gyvybiškai svarbiems taikiniams Rusijos teritorijose, įskaitant neteisėtai aneksuotą Krymą, nėra nieko naujo.
„Rusija vis dar turi kiekybinį pranašumą, tačiau jos ištekliai nėra neriboti. Rusijos savižudiško karo strategija, nors ir veiksminga, ilgainiui nėra tvari, juolab kad Rusijos ekonomika jau dabar rodo milžiniškos įtampos požymius.
Vakarai turi padėti Ukrainai užtikrinti, kad V.Putinas pralaimėtų savo partiją, kai jis meta prieš Ukrainą viską, ką turi, kol nesibaigė jo įranga ir apmokyti kariai. Katastrofiški žmonių nuostoliai jo nesulaikys, nes jie giliai įsišakniję žiauriame Rusijos karo vedimo būde.“, – reziumavo straipsnio autoriai.