Pasak apžvalgininko, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi aiškų tikslą ir plačią strategiją. Kai kurie ekspertai mano, kad jo veiksmus lemia tiesiog racionalus gynybinis požiūris, reaguojant į NATO aljanso plėtrą.
Apžvalgininkas Johnas Mearsheimeris teigia būtent taip, pabrėždamas, kad Rusija tiesiog bando atsiimti savo įtakos zoną.
Paulo D.Millerio teigimu, V.Putinas nėra vedamas tik racionalaus šalto proto. Jo veiksmus, kaip ir visų likusių žmonių, lemia įsitikinimai, kuriuos formuoja įvairios aplinkybės.
„Dėl tikėjimo Rusijos tautiškumu ir istorine lemtimi Putinas mano, kad Rusijos saugumui reikalinga jos hegemonija kaimyninėse valstybėse. Putinas (ir dar labiau jo artimiausio rato žmonės) nėra nacionalistas.
Kremlių į priekį veda nacionalizmas, sumaišytas su religinėmis, likimo, mesianizmo idėjomis. Šiame naratyve Rusija yra ortodoksinės krikščionybės gynėja, kuri turi plėsti savo tikėjimą“, – rašo „Foreign Policy“ autorius.
„Tikrai racionali Rusija nesuvoktų NATO ir Europos Sąjungos plėtros kaip grėsmės, nes liberali tvarka yra atvira ir priimanti. Ji padidintų Rusijos saugumą ir klestėjimą. Bet Putinui ir kitiems rusams, žvelgiantiems pro Rusijos religinio nacionalizmo akinius, Vakarai yra neišvengiamas blogis, vedantis prie degeneracijos ir globalizmo“, – konstatavo Paulas D.Milleris.
„Šiuo požiūriu NATO yra ne kilnus liberalios tvarkos Europoje sargas, o niekšingas ištvirkusių Vakarų agentas ir didžiausia grėsmė Rusijos saugumui. Putino plačiosios strategijos esmė – NATO suskaldymas. Svarbiausia jam, parodyti, kad Penktasis straipsnis (užtikrinantis visų aljanso valstybių gynybą) yra bereikšmis“, – rašo analitikas.
Gruzija ir Ukraina – pirmieji pavojaus signalai
P.D.Millerio teigimu, Kremlius jau pasiekė dvi rimtas pergales kariniais veiksmais Gruzijoje ir Ukrainoje. Nors šios šalys nebuvo ir nėra NATO narės, bet jos siekė glaudesnio bendradarbiavimo, rimtai svarstydamos apie narystę. Rusijos kariniai veiksmai šiuos planus sujaukė ir atidėjo neribotam laikui.
„Rusijos kariniai veiksmai sukūrė nepripažintas teritorijas – Pietų Osetiją, Abchaziją, Krymą – okupuotas rusų karių. Jokia šalis negali tapti NATO nare, kai ją dalinai okupavusi Rusija“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Jo manymu, V.Putinas šiuo metu turi palankiausią geopolitinę erdvę nuo pat Šaltojo karo laikų Kremliaus įtakos plėtrai. „Europos vienybė yra suskaldyta“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad vieningų veiksmų būtinybė kvestionuojama, o JAV prezidentu tapo Rusijai simpatizuojantis žmogus, pasiryžęs užsimerkti prieš tarptautinę teisę pažeidžiančius veiksmus.
„Kitas Putino žingsnis bus labai pavojingas, nes jis žengs į Baltijos valstybes, kurios yra NATO narės“, – rašo P.D.Milleris.
Tylioji invazija
Jo teigimu, V.Putinas nesiųs Rusijos karių, baimindamasis griežto NATO atsako, tačiau pasirinks kitas priemones tyliai invazijai.
„Kitas Putino žingsnis bus labai pavojingas, nes jis žengs į Baltijos valstybes, kurios yra NATO narės“, – rašo P.D.Milleris.
„Vietoj to, per artimiausius dvejus metus Putinas sukurs neaiškias miltarizuotas krizes, naudodamasis ginčytinomis pajėgomis. Gali būti, kad Latvijos ar Estijos rusai pradės riaušes, protestuodami dėl savo teisių, aiškindami, kad jie yra persekiojami ir reikalaudami „tarptautinio apsaugojimo“.
Pasirodys įtartini Baltijos rusų liaudies išlaisvinimo sąjūdžio kariai. Keli nužudymai, bombardavimai atves Baltijos šalis prie pilietinio karo ribos“, – prognozavo apžvalgininkas.
Rusija blokuos visas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, bet pasiūlys vienašališką taikos palaikymo pagalbą. Šiaurės Atlanto Taryba sutiks.
Sprendimas – naujojo JAV prezidento rankose
Lenkija ragins pradėti naudoti Penktąjį NATO straipsnį ir atsakyti į Rusijos agresiją Baltijos šalyse. Vokietija ir Prancūzija priešinsis ir visi dairysis į JAV, kurios rankose bus sprendimas.
Jei aljansas iškart nepradės veikti pagal Penktąjį straipsnį, jis absoliučiai praras reikšmę. Jokia NATO valstybė nebeteiks jam reikšmės, tikėdamasi pagalbos Rusijos agresijos atveju.
„Geopolitinis laikrodis bus atsuktas atgal iki 1939-ųjų ir kai kurios Rytų Europos valstybės gali sugrįžti į Rusijos pusę. Kitos, pradedant nuo Lenkijos, pradės ginkluotis iki dantų. Putino svajonė apie suskaldytus Vakarus ir atvirą veiksmų lauką Europoje išsipildys“, – niūrią prognozę piešė P.D.Milleris.
„Bet jei NATO pradės veikti pagal Penktąjį straipsnį, tai reikš Vakarų ir Rusijos karą. Ir tada Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar dėl Latvijos verta rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu“, – užbaigė straipsnį apžvalgininkas.
