Taip teigia leidinys „Foreign Policy“, kuris analizuoja ginklų tiekimo Ukrainai situaciją ir pasipylusius raginimus Ukrainai eiti į kompromisą su agresoriumi.
Leidinyje pažymima, kad Vakarų partnerių strategija „praktiškai, jei ne žodžiais“ buvo užtikrinti Ukrainos išlikimą, bet ne lemiamą pergalę. Ir dabar Vakaruose yra daug žmonių, kurie iš tiesų baiminasi, kad Rusija gali laimėti, todėl laikas ieškoti kompromiso, kol dar nevėlu.
Derybų galimybės nėra
„Tačiau realybė Ukrainoje – ir visų pirma Rusijoje – rodo, kad derybų galimybės nėra. (...) Derybų šalininkai daro prielaidą, kad Vladimiras Putinas pripažins, jog negali pasiekti tiesioginės pergalės ir pasitenkins iki šiol pasiektais teritoriniais laimėjimais. Tačiau manant, kad V.Putinas nuoširdžiai pritars deryboms ir sieks užbaigti karą, neatsižvelgiama į strateginį vaidmenį, kurį pats karas reiškia jo valdžiai“, – pažymi „Foreign Policy“.
Leidinys pažymi, kad Rusijos propaganda iš esmės atsisakė naratyvo apie kovą su naciais Ukrainoje ir dabar karą pristato kaip tėvynės gynybą nuo kolektyvinio Vakarų puolimo. Leidinio autorių nuomone, toks naratyvas Kremliui reiškia, kad karas turi tęstis, nes pats V.Putinas iš jo nutraukimo nieko nelaimės.
Vakarų pasirinkta taktika didina pralaimėjimo tikimybę
„Vakarams tenka rinktis ne tarp karo ir kompromiso, o tarp pralaimėjimo ir pergalės. Vakarų pasirinkta trajektorija – išlaikyti dabartinį paramos lygį arba galbūt jį sumažinti primygtinai reikalaujant derybų – didina pralaimėjimo tikimybę. Akivaizdu, kad toks pralaimėjimas neapsiribos vien Ukraina. Nugalėjusi Rusija neapsiribos vien tik penkių aneksuotų regionų užėmimu ir per juos politine įtaka ar Kyjivo kontrole“, – rašoma leidinyje.
„Foreign Policy“ priduria, kad po pergalės Ukrainoje Rusija neabejotinai kels grėsmę Moldovai ir, tikėtina, taip pat Baltijos šalims bei Lenkijai.
„Nors kai kas gali manyti, kad kariniu ir ekonominiu požiūriu degradavusi Rusija nebekelia egzistencinės grėsmės Lenkijai ar Baltijos šalims, pergalinga Rusija neabejotinai keltų tokią grėsmę Moldovai. Niekas negali žinoti, kas gali nutikti toliau – arba po to, kai nugalėjusi Rusija atsigaus. Nė viena protinga Europos šalis negali sau leisti dėl to lažintis, ir jokia protinga JAV administracija taip pat neturėtų dėl to lažintis“, – sakoma analizėje.
Ukraina verčiama derėtis su Rusija
Kaip rašė naujienų agentūra „Unian“, pastaruoju metu Vakarų spaudoje pasirodė daug straipsnių kompromiso su Rusija ir karo dabartinėje fronto linijoje nutraukimo tema.
Pavyzdžiui, buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis paragino Ukrainą imti pavyzdį iš Pietų Korėjos, kuri susitaikė su tuo, kad neįmanoma garantuoti šiaurinės Korėjos pusiasalio dalies kontrolės, ir susitelkė į ekonomikos augimą, galiausiai tapdama viena galingiausių pasaulio ekonomikų.
Taip pat neseniai Vokietijos leidinys „Bild“ paskelbė informaciją, paremtą šaltinių Vokietijos vyriausybėje žodžiais. Jie teigė, kad Berlynas ir Vašingtonas neva susitarė siekti priversti Kyjivą pradėti taikos derybas su Maskva, neatgaunant okupuotų teritorijų. Teigiama, kad Vakarai tyčia neduos Ukrainai pakankamai ginklų, kad Ukrainos valdžia pati suprastų, jog visiška pergalė neįmanoma.
