Žiniasklaida: FSB informatoriaus laiškas rodo, kad Rusija ruošėsi užpulti Japoniją

2021-ųjų vasarą, likus keliems mėnesiams iki prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje, Rusija ruošėsi užpulti Japoniją, atskleidė elektroninis laiškas, kuriame yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) informatoriaus laiškas, kuriuo pasidalijo „Newsweek“.
Kurilų salos
Kurilų salos / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kovo 17 diena datuotą elektroninį laišką agentas, pavadintas „Permainų vėju“, nusiuntė Vladimirui Osečkinui, Rusijos žmogaus teisių aktyvistui, kuris vadovauja antikorupcinei interneto svetainei Gulagu.net ir šiuo metu gyvena tremtyje Prancūzijoje.

FSB agentas reguliariai rašo depešas V.Osečkinui, kuriose atskleidžia tarnybos viduje tvyrantį pyktį ir nepasitenkinimą dėl karo, prasidėjusio vasario 24 d. V.Putinui įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.

Vašingtone įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Wind of Change Research Group“ vykdomasis direktorius Igoris Suško verčia susirašinėjimą iš rusų į anglų kalbą nuo pat jo pradžios kovo 4 d. Jis pasidalijo su „Newsweek“ visais elektroniniais laiškais.

Pranešėjo parašytą ir V.Osečkino paskelbtą laišką išanalizavo FSB ekspertas bulgarų žurnalistas Christo Grozevas. Jis teigė parodęs laišką „dviem faktiniams (esamiems ar buvusiems) FSB ryšininkams“, kurie „neabejojo, kad jį parašė kolega“.

Karinis konfliktas

2021 m. rugpjūtį Rusija „gana rimtai ruošėsi lokalizuotam kariniam konfliktui su Japonija“, teigė agentas kovo mėn. elektroniniame laiške V.Osečkinui.

FSB agentas užsiminė, kad vietoj to Rusija nusprendė įsiveržti į Ukrainą po kelių mėnesių.

„Tikėjimas, kad šalys pereis į aštrios konfrontacijos ir net karo stadiją, buvo didelis. Kodėl karui galiausiai buvo pasirinkta Ukraina [scenarijus nelabai pasikeitė], turi atsakyti kiti“, – rašė jie.

123RF.com nuotr./Japonija
123RF.com nuotr./Japonija

Informatorius išsamiai aprašė elektroninio karo sraigtasparnių, nukreiptų prieš Japoniją, judėjimą, taip pat buvo inicijuota Rusijos propagandos mašina, kuri labai stengėsi japonus vadinti „naciais“ ir „fašistais“.

Kurilų salos

Rusija ir Japonija taip ir nepasirašė taikos sutarties, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas, daugiausia dėl ginčų dėl grupės salų, į kurias pretenduoja Japonija, bet kurias yra okupavusi Rusija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kurilų salų grandinės Kunaširio, Etorofu, Šikotano ir Habomai salos buvo užgrobtos SSRS. Tokijas pretenduoja į šias salas kaip į savo „šiaurines teritorijas“, ir šis klausimas jau dešimtmečius kelia įtampą Rusijos ir Japonijos santykiuose.

Pasak FSB agento, „pagrindinis kliuvinys“ tarp Maskvos ir Tokijo yra Kurilų salos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kurilų salos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kurilų salos

Dėl savo padėties tarp didelės Japonijos Hokaido salos ir Rusijos Kamčiatkos pusiasalio šios salos teikia nemažai karinės ir politinės naudos.

„Japonijai čia yra kertinis šiuolaikinės geopolitikos akmuo: Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojos statusas vis dar neleidžia japonams turėti oficialių karinių pajėgų, užsienio žvalgybos tarnybos ir daugelio kitų dalykų. Tekančios saulės šaliai Kurilų salų grąžinimas iš tikrųjų reikštų jos pokario statuso peržiūrėjimą [ar net panaikinimą]“, – rašė jie.

Tuo tarpu Maskvai šios salos yra „derybų objektas“, – tęsė informatorius.

„Dangaus karalystė [Kinija] labai neigiamai vertina bet kokius bandymus peržiūrėti pokario susitarimus, o galima Tokijo pergalė ginče dėl Kurilų Pekinui nepriimtina. Ji tokia nepriimtina, kad Kinija lengvai apsunkintų Rusijos gyvenimą dėl tokios „dovanos“, – sakė jis.

Pranešėjas pažymėjo, kad buvęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe tuo metu jau daug dėmesio skyrė bandymams „derėtis“ su Rusija dėl Kurilų salų klausimo ir šalies žvalgybos tarnybos reformai.

„Istoriškai Japonijos karinė žvalgyba visada buvo aukšto lygio, tačiau po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare ji buvo tiesiog panaikinta nugalėtojų nurodymu“, – rašė jie.

2021 m. rugpjūtį FSB išslaptino informaciją apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos specialiosios tarnybos kankino sovietų piliečius.

FSB informatorius teigė, kad tarnybai buvo pavesta pradėti „informacinę kampaniją prieš Japoniją Rusijos visuomenėje“.

„[Tai įvyko] staiga, netikėtai ir beveik nelauktai“, – rašė jie.

Išslaptintoje medžiagoje buvo duomenys iš Otozo Yamados, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusio Japonijos imperatoriškosios armijos generolu, apklausos.

„Iš pradžių, dar rugpjūčio 8 d., Rusijos žiniasklaida gana šykščiai komentavo šią žinią: teigė, kad Japonija nuo 1938 m. ruošėsi karui su SSRS, buvo kuriami puolimo planai, rengiamos diversijos“, – rašė pranešėjas.

„Tačiau rugpjūčio 16 d. Rusijos žiniasklaida tuo pačiu metu tiesiog sprogo ir išslaptintus dokumentus aptarinėjo visiškai kitokiu tonu: Japonai esą vykdė siaubingus biologinius eksperimentus su sovietų belaisviais ir itin blogai elgėsi su sovietų kaliniais. Visur buvo brukamos detalės apie maro utėles, kuriomis buvo kankinami kaliniai. Prie to prisidėjo ir „Russia Today“, pagrindinis tarptautinės propagandos ruporas“, – skelbė pranešėjas.

Pranešėjas savo elektroniniame laiške pateikė keletą nuorodų iš prokremliškos žiniasklaidos priemonių šiuo klausimu, įskaitant vieną pavadinimu „Kaip SSRS išgelbėjo pasaulį nuo biologinio karo, kuriam ruošėsi Japonija“ ir kitą pavadinimu „Išslaptinti Japonijos pasirengimo karui su SSRS įrodymai“.

2021 m. rugpjūčio 20 d. paskelbtame RBC pranešime, kuriame remiamasi išslaptintais FSB dokumentais, teigiama, kad Harbino regione esančioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai su kaliniais, o Antrojo pasaulinio karo metais „japonai su jais išbandė bakteriologinius ginklus ir naujas chemines nuodingas medžiagas“.

2021 m. rugpjūtį FSB taip pat paskelbė anksčiau įslaptintą medžiagą, kuri, pasak tarnybos, rodo, kad Japonija 1944 m. planavo panaudoti bakteriologinę bombą.

„Netgi laiku išslaptino reikiamu metu, kai prasidėjo šis stumdymasis... visą laiką ji buvo įslaptinta, o paskui [Rusija] ją išslaptino kaip tik tuo metu, kai vyko visas šis telkimasis prieš Japoniją ir Rusijos gyventojų rengimas pradėti tikėti, kad japonai yra fašistai“, – „Newsweek“ sakė I.Suško.

„Jie tarsi iškeitė Japoniją į Ukrainą, – pridūrė jis. – Jie tiesiog pamišę. Tiesiog paimkime dalykus, kuriuos Rusija svarstė [prieš] užpuldama Japoniją, tai yra beprotiška, kaip ir tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą, yra beprotiška. Tai beprotybė“.

Informatorius teigė, kad 2021 m. vasarą Rusijos informacinėje erdvėje buvo „aktyviai sukama“ prieš Japoniją.

„Buvo teigiama, kad japonai specializuojasi žiauriuose biologiniuose eksperimentuose, demonstruoja nežmoniškumą ir turi polinkį į nacizmą. Ir po karo jie turėjo demilitarizuotis, tačiau pažeidinėja šias taisykles, taip sukeldami pavojų Rusijai“, – rašė jie.

„Bet apskritai karas Rusijai buvo neišvengiamas dėl maniakiško vadovybės troškimo kariauti... O dabar didžioji dalis tos krypties kovinės parengties dalinių buvo perdislokuoti į Ukrainą“, – pridūrė informatorius.

„Newsweek“ susisiekė su Rusijos ir Japonijos užsienio reikalų ministerijomis dėl komentarų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis