Tačiau 45 metai tyrimo nedavė vaisių – FTB antradienį paskelbė aktyviai nebetirsianti šios bylos.
„Šiandien priėjome išvadą, kad atėjo laikas užversti bylą, nes nebėra nieko naujo, – sakė specialusis agentas Frankas Montoya Jaunesnysis. – Yra daug aplinkybių, kodėl priimtas toks sprendimas, bet iš tikrųjų – atėjo tam laikas.“
1971 m. įvykdytas lėktuvo užgrobimas tapo ilgiausiu ir labiausiai varginančiu biuro tyrimu.
FTB teigimu, 1971 m. įvykdytas lėktuvo užgrobimas tapo ilgiausiu ir labiausiai varginančiu biuro tyrimu. Agentai vis manydavo radę siūlo galą, buvo sulaukta daug visuomenės pagalbos, tačiau atsakymų šioje byloje taip ir nebuvo rasta.
„Kaskart, kai FTB gauna papildomų užuominų, šiai bylai yra nukreipiami žmogiškieji ir kiti ištekliai iš kitų programų, kurioms iš tikrųjų reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – teigė agentas.
1971 m. lapkričio 24 dieną tamsiaplaukis vyras, prisistatęs kaip D.Cooperis, Portlande, Oregono valstijoje, oro uoste įsigijo bilietą į Sietlą, į vieną pusę.
„D.Cooperis buvo tylus vyras, atrodė esantis įžengęs į penktą dešimtį, vilkėjo kostiumą su juodu kaklaraiščiu ir baltais marškiniais, – teigiama FTB bylos santrumpoje. – Jis užsisakė išgerti, kol laukė savo skrydžio.“
Pakilus lėktuvui, jis palydovei perdavė raštelį, sakydamas, kad savo lagamine turi bombą – jį atidaręs parodė, kad ten yra galybė laidų.
Kai lėktuvas nusileido Sietle, užgrobėjas paleido 36 keleivius mainais į 200 tūkst. JAV dolerių grynais ir keturis parašiutus. Jis orlaivyje pasiliko keletą įgulos narių, ir lėktuvas vėl pakilo. D.Cooperis liepė jį skraidinti į Meksiką.
Pakilus maždaug į 3 kilometrų aukštį, D.Cooperis dingo – tebevilkėdamas kostiumą jis prie kūno prisirišo pinigus ir iššoko į nakties dangų.
„Jeigu kas nors pasirodytų – parašiutai ar pinigų – bylą vėl atvertume, pradėtume tirti, padarytume viską, kad nusikaltėlis sulauktų bausmės. Tačiau po 45 metų mes tiesiog nebemanome, kad taip gali nutikti“, – sakė F.Montoya.
1980 m. buvo gauta bene realiausių radinių byloje – berniukas buvo radęs pūvančią pakuotę su 5,8 tūkst. JAV dolerių 20-ies nominalo kupiūromis. Banknotų numeriai sutapo su tais, kurie buvo duoti D.Cooperiui kaip išpirka. Manoma, kad rasta ir parašiuto liekanų, taip pat – D.Cooperio juodo kaklaraiščio, kurį jis nusiėmė prieš iššokdamas, skiautės.
Ilgus metus pareigūnai ir tyrėjai-mėgėjai narpliojo teorijas, kokia tikroji D.Cooperio tapatybė, ir kur jis galėtų slėptis. Niekas nežino, ar jis išgyveno naktį iššokęs į negyvenamą vietovę iš 3 kilometrų aukščio, taip pat nežinia, koks tikrasis užgrobėjo vardas.
45 metus rinkti įrodymai bus išsaugoti istoriniais tikslais, laikomi FTB būstinėje Vašingtone.
