„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Fukušimos AE katastrofa pagal radioaktyvaus cezio nuotėkį prilygsta 168-ioms Hirošimoms

Japonijos vyriausybės duomenimis, per Fukušimos atominės elektrinės katastrofą į aplinką patekusio radioaktyvaus cezio Cs-137 kiekis 168 kartus viršija pasklidusį per Hirošimos branduolinį bombardavimą 1945 metais, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.
Hirošima
Hirošima / „Scanpix“ nuotr.

Tačiau vyriausybės branduolinės saugos ekspertai pabrėžė, kad neįmanoma palyginti atominės bombos susprogdinimo per Antrąjį pasaulinį karą ir avarijos Fukušimos jėgainėje, per kurią išsilydė reaktorių šerdys, o į aplinką iki šiol skverbiasi radioaktyvūs teršalai, tačiau iki šiol nežuvo nei vienas žmogus.

Iš kovo 11 dieną žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotos atominės elektrinės trijų reaktorių į aplinką patekusio Cs-137 radioaktyvumas – apie 15 tūkst. terabekerelių, rašo dienraštis „Tokyo Shimbun“, cituodamas vyriausybės apskaičiavimus.

Tuo tarpu paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ant Hirošimos numestos JAV atominės bombos „Berniukas“ (Little Boy) paskleistas radioaktyvumas buvo 89 terabekereliai, pridūrė laikraštis.

Šį įvertinimą Japonijos premjero Naoto Kano ministrų kabinetas pateikė parlamento žemųjų rūmų Technologijų ir inovacijų skatinimo komitetui, rašo „Tokyo Shimbun“.

Tačiau vyriausybė pareiškė, jog toks palyginimas netinkamas.

Dauguma Hirošimos bombardavimo aukų žuvo nuo karščio bangos, sukeltos ore sprogusio atominio užtaiso, taip pat itin radioaktyvių kritulių iš sprogimo debesies, tačiau Fukušimoje jokių branduolinių sprogimų nebuvo.

Šioje jėgainėje radioaktyvūs teršalai prasiskverbė iš išsilydžiusio branduolinio kuro reaktoriuose, kuriuos pažeidė vandenilio sprogimai.

„Atominė bomba skirta masiniam žudymui ir masiniams griovimams, sukeliant smūgines bangas ir šilumos spindulius bei paskleidžiant neutroninę spinduliuotę, – „Tokyo Shimbun“ citavo vieną vyriausybės pareigūną. – Neracionalu teikti tokį paprastą palyginimą, remiantis vien paskleistu radioaktyvių izotopų kiekiu.“

Akinantis atominės bombos sprogimas Hirošimoje ir jo paskleisti radioaktyvūs krituliai nužudė apie 140 tūkst. žmonių – iš karto arba po kelių dienų ir savaičių, kai daug aukų mirė nuo didelės apšvitos ir siaubingų nudegimų.

Po kovo 11 dieną įvykusios avarijos, kuri tapo didžiausiu branduoliniu incidentu nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos prieš 25 metus, Japonija aplink Fukušimos jėgainę nustatė 20 kilometrų spindulio evakuacijos zoną, kurioje draudžiama lankytis žmonėms.

Neseniai vyriausybės atlikti tyrimai parodė, kad šioje zonoje kai kuriose vietovės radioaktyvioji tarša siekia 500 milisivertų per metus ir 25 kartus viršija vyriausybės nustatytą leistiną metinę normą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų