Reintegracijos politikos biuras – už Padniestrės regiono klausimus atsakingas vyriausybės departamentas, kuriam vadovauja du Moldovos vicepremjerai – birželio 15 dieną informavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) apie „neteisėtą karinių sunkvežimių ir įrangos dislokavimą“ separatistų kontroliuojamame regione.
Dieną anksčiau Moldovos pareigūnai nufilmavo 40 sunkvežimių ir kitų karinių transporto priemonių su Rusijos simboliais ir numeriais. Jos važiavo pagrindiniu keliu, jungiančiu šiaurinę ir pietinę Padniestrės dalis. Ši teritorija plyti palei Ukrainos sieną.
Anot separatistų vyriausybės Padniestrėje, ji nebuvo įsitraukusi į Rusijos pajėgų veiksmus. Savo ruožtu Rusijos pajėgų atstovai regione sakė situaciją pakomentuosiantys vėliau.
Be to, birželio 15 dieną Moldovos užsienio reikalų ministras Tudoras Ulianovsčis pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja birželio 22 dieną aptars galimą dalies Rusijos pajėgų išvedimą iš Padniestrės.
„Ukrainos krizės kontekste, suaktyvėjusi Rusijos ir Padniestrės pajėgų veikla didina įtampą šiame Europos regione“, – teigė T.Ulianovsčis.
Kai 2014 m. Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistus, kovojančius su Kijevo pajėgomis, Moldovos ir kitų šalių nerimas dėl Maskvos ketinimų išaugo.
Įšaldytas konfliktas
Rusijos remiami separatistai 1990 m. paskelbė Padniestrės nepriklausomybę nuo Moldovos. 1992 m. vykusio karo metu separatistai kovėsi su vyriausybės pajėgomis, konflikto metu žuvo apie 1 000 žmonių.
Padniestrės nepriklausomybės nepripažino nė viena šalis, tačiau Maskva neoficialiai remia separatistų vyriausybę.
1992 m. paskelbtomis paliaubomis buvo įtvirtintas Rusijos, Moldovos ir Padniestrės taikdarių dislokavimas regione.
Šiuo metu Padniestrėje yra apie 1 400 rusų karių, saugančių Sovietų Sąjungos laikais įkurtas karines bazes. Tiesa, Rusija pažadėjo šias pajėgas išvesti dar 1999 m. ESBO viršūnių susitikimo metu.
