Vienas svarbiausių G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimų bus paramos Ukrainai didinimas.
G-7 susitikimas, kuriame dalyvaus tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), vyks birželio 13–15 dienomis prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ Italijos pietiniame Apulijos regione.
Viršūnių susitikimas vyks Ukrainoje ir Gazos Ruože tęsiantis karams, o J. Bideno, E. Macrono ir britų ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) laukiant rinkimams.
Atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, G-7 susitikimui pirmininkausianti Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) taip pat pakvietė keliolika vyriausybių vadovų, nepriklausančių G-7 grupei, tarp jų Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi (Narendrą Modį).
Popiežius Pranciškus taip pat atskris penktadienį pakalbėti apie dirbtinį intelektą.
Parama Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas ir V. Zelenskis G-7 susitikime pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama paremti Kyjivo kovą su Rusijos invazija.
„Lyderiai pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo aiškiai parodysime, kad mūsų parama tęsis dar ilgai ateityje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) žurnalistams, trečiadienį kartu su J. Bidenu vykstantiems į susitikimą Italijoje.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Toronto universiteto G-7 tyrimų grupės direktorius Johnas Kirtonas (Džonas Kertonas) sakė, kad tikisi susitarimo.
Klausimas, kaip spręsti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taps svarbiausiu šiame viršūnių susitikime, todėl G-7 vadovai jam skirs tikrai daug laiko, naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tikimasi, kad vadovai taip pat aptars susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos karinei plėtrai.
Nors oficialiai aukščiausiojo lygio susitikimas truks tris dienas, posėdžiai baigsis penktadienį, nes šeštadienį V. Zelenskis ir kai kurie kiti vadovai išvyks į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje.
„Vyksta ypač sudėtingu metu“
Šaltinis Italijos vyriausybėje teigė, kad G-7 vadovų, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) ir Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo), susitikimas vyksta ypač sudėtingu metu.
Susitikime jau aštuntą mėnesį vykstančio Izraelio ir „Hamas“ karo aptarimas bus platesnių diskusijų apie Artimuosius Rytus dalis. Praėjusią savaitę G-7 vadovai pritarė pasiūlytam taikos susitarimui.
Kaip rodo susitikimo darbotvarkė, taip pat bus kalbama apie įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ekonominį saugumą, įskaitant didėjančią įtampą su Kinija dėl žaliųjų technologijų.
Penktadienio popietę G-7 šalių grupei nepriklausantys svečiai dalyvaus atskiroje sesijoje.
Į G-7 susitikimą atvyks Saudo Arabijos sosto įpėdinis ir faktinis valdytojas princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas), R. T. Erdoganas ir Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas (Mohamedas bin Zajedas Nahjanas).
Į Italiją taip pat kviečiami Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva), kurio šalis šiemet rotacijos tvarka pirmininkaus Didžiajam dvidešimtukui (G-20), Argentinos prezidentas Javieras Milei (Chavjeras Milėjus), Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko atstovai.
Penktadienio vakarą visi svečiai bus kviečiami į vakarienę kaimiško stiliaus viešbučio komplekse „Borgo Egnazia“, kurios metu taip pat bus surengtas trumpas meninis pasirodymas.
Vykstant G-7 aukščiausiojo lygio susitikimui bus sustiprintas saugumas. Renginio vieta neatsitiktinai pasirinkta toli nuo protestuotojų ir žurnalistų. Žiniasklaidos centras yra Baryje už maždaug 60 kilometrų.
Migracija ir santykiai su Afrikos šalimis
G. Meloni, tikėdamasi aptarti migracijos ir santykių su Afrikos šalimis klausimus, į G-7 viršūnių sutikimą pakvietė Kenijos, Alžyro ir Afrikos Sąjungos vadovus.
Kalbant apie klimato kaitą, balandį G-7 aplinkos ministrai jau susitarė iki 4-ojo dešimtmečio vidurio palaipsniui atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių, nors ir paliko tam tikrą laisvę šiuo klausimu.
G-7 šalių grupė yra politinis forumas, vienijantis daugiausia panašiai mąstančias demokratines valstybes, tačiau jos ekonominis svoris nebėra toks, koks buvo anksčiau, o be Kinijos kai kas abejoja jo svarba.
Keletui dalyvių tai gali būti paskutinis G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas.
J. Bidenas lapkritį sieks perrinkimo, o tai, ar R. Sunakas liks valdžioje, paaiškės per JK rinkimus liepos 4 dieną. Manoma, kad per šiuos rinkimus britų konservatoriai praras valdžią.
E. Macronas taip pat susiduria su problemomis savo šalyje: sekmadienį jis sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus, kai savaitgalį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose jo centristų aljansą nugalėjo kraštutiniai dešinieji.
G. Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“, priešingai, užėmė pirmąją vietą Italijos rinkimuose.
