Kaip skelbia BBC, susitikimo deklaracijoje perspėjama, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES pakeistų pasaulinės prekybos, investicijų ir darbo rinkos tendencijas.
Susitikime dalyvauja pasaulio galingiausios valstybės.
Baigiamasis pranešimas atspindi jų susitarimą dėl iššūkių pasaulio ekonomikoje ir saugumo situacijos. Pasaulio lyderiai perspėjo dėl pasekmių ekonomikai, jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES. Birželio 23 d. Didžioji Britanija rengiasi referendumui dėl išstojimo iš ES.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas surengė kampaniją, aktyviai raginančią Didžiąją Britaniją pasilikti 28 šalių bloke. Be to, ES yra pateikus nemažai niūrių prognozių dėl „Brexit“ (pasitraukimo iš ES) padarinių. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad „Pasilikimo“ šalininkų stovykla didina atotrūkį nuo narystės priešininkų.
Migrantų krizė yra „pasaulinis iššūkis“
Baigdami savo susitikimą Japonijoje Didžiojo septyneto valstybių lyderiai pareiškė, kad Europą užklupusi migrantų krizė yra problema, kurią turi spręsti visas pasaulis.
Didysis septynetas laiko tebevykstantį didžiulio masto migrantų ir pabėgėlių judėjimą pasauliniu iššūkiu, kuris reikalauja globalaus atsako, – rašoma susitikimo deklaracijoje.
„Didysis septynetas laiko tebevykstantį didžiulio masto migrantų ir pabėgėlių judėjimą pasauliniu iššūkiu, kuris reikalauja globalaus atsako“, – rašoma susitikimo deklaracijoje, paskelbtoje pasibaigus lyderių deryboms Isėje-Šimoje
Pernai apie 1,3 mln. žmonių, daugiausia pabėgėliai iš konflikto krečiamų Sirijos ir Irako, pasiprašė prieglobsčio Europos Sąjungoje; daugiau nei trečdalis jų – Vokietijoje.
„Įsipareigojame padidinti tarptautinę pagalbą, kad būtų galima patenkinti neatidėliotinus ir ilgalaikius pabėgėlių ir kitų perkeltųjų asmenų bei juos priimančių bendruomenių poreikius“, – rašoma dokumente.
„Didysis septynetas ragina tarptautines finansų institucijas ir dvišalius donorus padidinti jų finansinę ir techninę pagalbą“, – priduriama pareiškime.
Pasaulinės ekonomikos skatinimas yra „skubus prioritetas“
Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai penktadienį taip pat pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos augimo skatinimas yra „skubus prioritetas“, tačiau tuo pačiu paliko duris atviras šalims eiti savo pačių pasirinktu keliu, kas rodo, jog šalys turi skirtingų nuomonių dėl ūkio skatinimo priemonių.
Antrąją susitikimo dieną turtingųjų šalių klubo narės mėgino suderinti savo pozicijas, Japonijai norint didinti išlaidas, kas, jos nuomone, paskatintų pasaulinės ekonomikos augimą, o Vokietijai pabrėžiant ekonominių reformų būtinybę.
Besibaigiant susitikimui, visos G7 šalys sutarė, kad būtina susitarti dėl įgyvendinamo plano, kuriame būtų atsižvelgta į kiekvienos narės individualias aplinkybes.
Pasaulinės ekonomikos augimas yra mūsų skubus prioritetas, – teigiama po susitikimo išplatintame pareiškime.
„Pasaulinės ekonomikos augimas yra mūsų skubus prioritetas“, – teigiama po susitikimo išplatintame pareiškime, kuriame taip pat priduriama, jog pasaulinės ekonomikos augimas išlieka „nedidelis ir neišnaudojantis savo potencialo“.
„Atsižvelgdami į kiekvienos šalies specifines aplinkybes, mes įsipareigojame bendradarbiaudami stiprinti mūsų ekonominės politikos atsaką ir imtis efektyvesnių ir subalansuotų priemonių, kad kuo greičiau užtikrintume stiprų, tvarų ir subalansuotą ūkio augimą“, – teigiama pareiškime.
„Mes dar kartą pabrėžėme mūsų įsipareigojimą naudotis visas politines priemones, įskaitant monetarines, fiskalines ir struktūrines, individualiai ir kartu, kad paskatintume pasaulinės paklausos augimą ir pašalintume pasiūlos apribojimus, o tai pat užtikrintume skolų tvarumą“, – sakoma G7 pareiškime.
Grupė taip pat pareiškė neatsižadanti ankstesnio įsipareigojimo vykdyti „abipusiškai stiprinančią fiskalinę, monetarinę ir struktūrinę politiką“.
Baimę kelia plieno perteklius
Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai perspėjo, kad būtina „skubiai spręsti“ pasaulinio plieno pertekliaus problemą ir imtis priemonių prieš šalis, kurios prie to prisideda, kas yra akivaizdi užuomina į Kiniją.
Pekinas jau kurį laiką kaltinamas dėl to, kad dėl kiniško plieno dempingo pasaulinėje rinkoje kitose šalyse bankrutuoja plieno gamyklos. Šiuo metu kinai gamina daugiau nei pusę pasaulyje sunaudojamo plieno ir yra kaltinami dėl to, kad pigiu plienu užtvindo rinką, taip pažeisdami tarptautines prekybos taisykles.
Po dvi diena trukusio susitikimo G7 lyderiai iškėlė šį klausimą neįvardindami konkrečių šalių.
„Mes pripažįstame, kad pertekliniai gamybiniai pajėgumai tam tikruose pramonės sektoriuose, ypač plieno gamybos sektoriuje, sukuria struktūrinę problemą, turinčią pasaulinių pasekmių. Ši problema turi būti skubiai sprendžiama pašalinant rinką iškraipančias priemones“, – teigiama po susitikimo išplatintame galutiniame pareiškime.
Anksčiau šį mėnesį Europos Sąjunga pareiškė, kad suteikti Kinijai rinkos ekonomikos statusą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) būtų nepriimtina atsižvelgiant į tai, kiek darbo vietų dėl to būtų prarasta svarbiausiuose Europos pramonės sektoriuose, tokiuose kaip plieno gamyba.
Apsispręsti, ar suteikti Kinijai šį statusą, dėl kurio dideliems ūkiams bus gerokai sunkiau kovoti su Pekinu dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos, Europos Komisija (EK) ketina iki vasaros.
Nors Kinija galutinėje G7 deklaracijoje nėra minima, vienas Japonijos vyriausybės atstovas sakė, kad privačių diskusijų metu buvo aktyviai kalbama apie Kiniją ir jos plieno gamybą.
Įpykę plieno gamintojai ragina ES, kuri yra antra pagal dydį plieno gamintoja po Kinijos, pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir įvesti Kinijai didžiulius importo muitus.
