Tiek iš Vašingtono, tiek iš Europos sostinių, įskaitant Vilnių, sklinda optimizmas, kad Aljanso šalių lyderiai ryžtingai pademonstruos, koks esą stiprus transatlantinis ryšys.
NATO narės Europoje, ypač šalys, vis dar nesilaikančios Aljanso rekomendacijos skirti gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, dar neseniai krūpčiojo girdėdamos griausmingus J.Bideno pirmtako Donaldo Trumpo priekaištus.
Nuspėjamumo dabar daugiau – tiesa, nežymiai, nes nemažai JAV sąjungininkų dar neskuba tikėti skambiomis J.Bideno kalbomis apie demokratijų vienybę.
Sąjungininkai iki šiol nevienodai vertina Kinijos iššūkį, privačiai nėra patenkinti gana staigiu Vašingtono apsisprendimu išvesti amerikiečius karius iš Afganistano, Prancūzija toliau neslepia ambicijų dėl ES strateginės autonomijos.
Su NATO reikalais tai tiesiogiai nesusiję, bet netyla ir aistros dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris, kaip jau pripažįstama JAV, bus užbaigtas.
Savo ruožtu G.Nausėda, Lietuvos diplomatų teigimu, į Briuselį vežasi įspėjimus dėl agresyvios Rusijos veiklos – prezidentūra linkusi kalbėti apie Kremlių kaip „didžiausią trumpalaikę ir ilgalaikę grėsmę“.
Yra nuomonių, kad taip kyla pavojus per NATO viršūnių susitikimą nepataikyti į daugeliui kitų šalių narių, tarp jų – ir JAV, svarbesnę temą – Kiniją. Pats susitikimas šįkart bus gana trumpas, tačiau spėjama, kad būtent dėl Pekino gali kilti tam tikrų nesutarimų.
„Bidenas, kaip ir Trumpas, spaus NATO reaguoti į Kinijos įtakos pasaulyje augimą, bet pokalbiai gali būti sunkūs. Ne visi sąjungininkai laikosi konfrontacinio požiūrio – vieni galvoja apie ekonominius interesus, o kiti, ypač Rytų Europos šalys, nenori, kad kalbos apie Kiniją užgožtų diskusijas apie Rusiją“, – rašo „Foreign Policy“.
Baltarusijos tema – prie Rusijos
Kaip 15min teigė Lietuvos diplomatai, G.Nausėdos į Briuselį vežamas signalas nesikeičia – NATO nėra alternatyvos, ir nors tam tikros šalys nori kalbėti apie strateginę autonomiją, mūsų valstybė tam nepritaria, nes Lietuvai reikia Amerikos.
Vilnius esą norėtų, kad NATO susitikime būtų sugrįžta prie teritorinės gynybos klausimo, nes dėl Rusijos veiksmų paaštrėja atgrasymo ir saugumo klausimai. Tikimasi, kad toks siekis bus atspindėtas „NATO 2030“ plane, kuris šiuo metu rengiamas.
Portalo žiniomis, dėl susitikimo deklaracijos teksto dar kelios dienos prieš renginį buvo itin karštai diskutuojama. Toli gražu neaišku, ar Vilniaus norimos eilutės dėl oro gynybos ir NATO pajėgų regione atsidurs komunikate – bet taip „mušamasi“ visada.
G.Nausėdos į Briuselį vežamas signalas nesikeičia – NATO nėra alternatyvos, ir nors tam tikros šalys nori kalbėti apie strateginę autonomiją, mūsų valstybė tam nepritaria, nes Lietuvai reikia Amerikos.
Briuselyje laukiama kalbų apie JAV pajėgas Europoje – Vokietijoje esančius karius, susitarimą dėl amerikiečių pajėgų atvykimo į Lenkiją. Vilnius ketina palaikyti Varšuvą – manoma, kad J.Bidenas neatsitrauks nuo pažadų, duotų dar D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
Rusijos karinė veikla Kaliningrade, agresija Ukrainoje ir Sakartvele, kibernetinė ir hibridinė griaunamoji veikla, žmogaus teisių pažeidimai – Lietuvos prezidentas per susitikimą turėtų minėti visus šiuos su Maskva susijusius klausimus.
„Per Rusijos kampą matome ir Baltarusiją. <...> Šių šalių karinis bendradarbiavimas kelia didžiulį nerimą. Kontingentai Baltarusijos teritorijoje suvokiami kaip tiesioginė grėsmė mums“, – sakė viena Lietuvos diplomatė, nors ir pripažino, kad atskiro Baltarusijos klausimo darbotvarkėje nėra.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, kalbėdamas su 15min, pritarė: „Labai svarbu minėti Baltarusiją, tai neatsiejama nuo Rusijos. Kitu atveju tema paskęstų tarp kitų. Yra formali programa ir yra neformalūs pokalbiai, per kuriuos galima paaiškinti kitiems situaciją.“
Parama Ukrainai ir Sakartvelui
G.Nausėda Briuselyje taip pat turėtų paremti Ukrainos ir Sakartvelo ambicijas dėl narystės NATO, nors, vėlgi, komunikate esą nesitikima daugiau nei jau egzistuojančios atvirų durų politikos patvirtinimo.
Tiesa, užkulisiuose jau kuris laikas pastebėta, kad tam tikros NATO šalys narės pradeda atsitraukti nuo įsipareigojimo kada nors priimti Ukrainą ir Sakartvelą į Aljansą. Kita vertus, toks principas įtvirtintas teisine prasme.
NATO viršūnių susitikime ketinama pastebėti, kad Lietuvos siena yra išorinė Aljanso siena, kurios saugumas turi būti užtikrintas.
„Pačiai Ukrainai šis principas labai svarbus, priminsiu, kad tai yra tiesiog teisinis dalykas – įsipareigojimas būti atviriems šalims, kurios nori prisijungti. Kada tai įvyks, prognozuoti mes negalime, bet kalbėti reikia, nes kitaip ši tema nuslinks į paraštes“, – sakė L.Kojala.
O kaip dėl sienų apsaugos ir Lietuvos susirūpinimo sustiprėjusiu migrantų srautu iš Baltarusijos, kurios autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės pabaigoje pareiškė, kad migrantų nebestabdys?
Konkrečiai apie Lietuvos rūpestį planuojama kalbėti ne dabar, o birželio 25 dieną, kai vyks Europos Vadovų Taryba. NATO viršūnių susitikime ketinama tiesiog pastebėti, kad Lietuvos siena yra išorinė Aljanso siena, kurios saugumas turi būti užtikrintas.
Galiausiai užkulisiuose esą daug dirbama dėl to, kad sąjungininkai patvirtintų Lietuvos norą 2023 metais surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Tiesa, įprastomis sąlygomis tokie susitikimai vyksta kas dvejus metus, bet Lietuvos argumentas – kad laikai tokie, jog Aljanso šalių lyderiai turėtų susitikti dažniau.
Pasitikėjimo dar stigs
Lietuva ir kitos regiono šalys, žinoma, nori kalbėti apie Rusiją ir jos keliamą grėsmę. Ir ši tema tikrai bus liečiama – manoma, kad bus nutarta NATO rytinėje dalyje rengti daugiau karinių pratybų, dažniau rotuoti pajėgas.
„Mes tikimės vienybės, aiškios žinutės, kad Jungtinės Valstijos sugrįžo. Vis dėlto didžiausią dėmesį skiriame turiniui – atgrasymui, kolektyvinei gynybai. Neturime laiko kumbaya tipo signalams. Tikrai turime stiprinti gynybą“, – „Foreign Policy“ tvirtino vienos NATO narės Europoje diplomatas.
Vis dėlto temų yra daugiau, o atvykstančiam J.Bidenui galbūt net svarbiau kalbėtis apie Kiniją ir pastarosios šalies globalines ambicijas. Mat ne visos JAV sąjungininkės Europoje į Pekiną žvelgia taip, kaip Vašingtonas.
Ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiemet yra sakę, kad nenorėtų skirstyti pasaulio į blokus.
„Labai norėčiau išvengti blokų kūrimo. Nemanau, kad būtų sąžininga, jei sakytume, kad čia yra JAV, o ten – Kinija, ir kad mes einame su vienais arba su kitais. Mano supratimu, taip neturėtų būti“, – sausį Davose teigė A.Merkel.
„Situacija, jei visi išsirikiuotų prieš Kiniją, reikštų maksimaliai konfliktišką scenarijų. Man tai atrodo kontrproduktyvu“, – po mėnesio kanclerei paantrino ir E.Macronas.
Kita vertus, NATO, daugelio ekspertų manymu, tikrai trūksta Kinijos strategijos – esą faktas toks, kad Pekino investicijos, kurios lydi užsienio ir gynybos politikos interesai, jau yra pasiekusios Europą ir tapusios opiu klausimu.
Todėl kalbėtis reikia. Tiesa, J.Bidenui dar reikia įtikinti sąjungininkus Europoje vėl pasitikėti ne tiek juo, kiek pačiomis JAV ir amerikiečių planų tvirtumu – juk po ketverių metų trumpizmas gali sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Faktas toks, kad Pekino investicijos, kurios lydi užsienio ir gynybos politikos interesai, jau yra pasiekusios Europą ir tapusios opiu klausimu.
„Manau, kad darbotvarkė bus tikrai labai įtempta, Bidenas bandys daug aprėpti. Tikiuosi, kad tiesioginių susikirtimų, kurie buvo matomi dirbant Trumpui, nebus, galbūt dominuos švelnesnė retorika.
Bet ji nepaslėps fakto, kad tarp JAV ir Europos yra daug praktinių ir politinių skirčių – Kinijos klausimu, net dėl Rusijos, diskutuojant apie karių atitraukimą iš Afganistano, kurį amerikiečiai ne iki galo suderino su Europa.
Pasitikėjimo, kad Bidenas atvyksta su ilgalaike perspektyva, gali šiek tiek stigti. JAV prezidentų kadencijos trumpos, politinė įtampa tebėra, Trumpas vis dar populiarus ir įtakingas. Tad bus nuogąstavimų dėl to, ar dabartinė retorika yra nuosekli“, – 15min teigė L.Kojala.