G.Nausėdos teigimu, Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatyme – juo ir siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams – numatomas reguliavimas galėtų reikšmingai pabloginti testavimo prieinamumą, sumažinti žmonių motyvaciją tikrintis.
Be to, mokami testai nepasiskiepijusiems sumažintų besitikrinančių asmenų skaičių ir esą nulemtų pavėluotą COVID-19 diagnostiką bei nekontroliuojamą plitimą.
Kiek vėliau, reaguodama į valdančiųjų stovykloje nuvilnijusį pasipiktinimą dėl esą neatsakingo prezidento elgesio ir grasinimus atmesti veto, G.Nausėdos patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė pareiškė, kad „reikia klausyti ekspertų ir mažiau politikuoti“.
Ji pridūrė, kad siūlomi pakeitimai buvo „tam tikras ieškojimas lengvų kelių, priešpastatant vakcinaciją ir priešinant žmones“: „Negalime prisidengti šita priemone tikėdamiesi, kad ji išgelbės epidemiologinę situaciją.“
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis dėlto atitarė, esą reikėtų kalbėti ne apie epidemiologiją, o apie efektyvų viešųjų finansų valdymą.
„Kai kam nors atrodys, kad jiems reikia 3 mln. erų, 5 mln. eurų medikų atlyginimams, mokslo finansavimui, inovacijoms, tai pagalvokime, kad tais 19 mln. eurų, kuriuos mes išleidžiame testavimui neefektyvaus sprendimo, visų mokesčių mokėtojų pinigais, mes finansuojame kažkieno baimę, kažkieno įgeidį“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė A.Dulkys.
O kokia tvarka galioja kitose Europos ir ne tik valstybėse? Ar koronaviruso testai mokami nesiskiepijantiems? Gal nemokami visiems? O galbūt kaip tik mokami visiems?
Tvarka, žinoma, skirtinga. Šveicarai nuo spalio vidurio nebesiūlo nemokamų testų tiems, kurie nesivakcinuoja nuo COVID-19 – kaip ir Prancūzija. Vokietijoje nepasiskiepiję nė neišskiriami, nors ir akivaizdu, kad spaudžiami būtent jie – šalyje, be kelių išimčių, nemokamų testų tiesiog nebeliko.
Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, kad šiomis išimtimis įmanoma manipuliuoti ir kad neprotinga mažinti testavimo apimtis rudenį vėl augant infekcijų skaičiui.
