„Reikia pripažinti ir tikrai su pasitenkinimu konstatuoti, kad šnekėjome vienu balsu, labai principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje.
Visi kolegos, be išimties, pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Buvo kalbėta apie sankcijas – ES apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas tiems Baltarusijos pareigūnams, kurie prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo ir prie represijų prieš taikius žmones“, – taip pat dėstė G.Nausėda ir teigė, kad suvaržymai bus paskelbti artimiausiu metu.
Anot prezidento, ES šalių lyderiai aptarė ir tai, „kad Rusija, kaip ir, beje, pati ES, neturi teisės kištis į Baltarusijos vidaus procesus, todėl turime sudaryti sąlygas taikiam dialogui, o ne imtis intervencijų į Baltarusijos vidaus gyvenimą“.
„Šitos esminės vertybės turi būti gerbiamos, nes priešingu atveju visada viena ar kita pusė galės kvestionuoti dialogo rezultatus“, – pridūrė G.Nausėda, manantis, kad A.Lukašenkos režimas „šiuo metu blaškosi“.
Jis pavadino trečiadieninį EVT susitikimą „istoriniu“, nes ES esą pademonstravo, kad yra „pamatinių vertybių gynėja, kad ji yra moralinis autoritetas ir kad ji esant būtinybei gali reaguoti greitai, ryžtingai ir garbingai“.
Prezidentas teigė, kad iškėlė Astravo atominės elektrinės saugumo klausimą – esą jis klausė, ar leidimas jėgainei veikti nereiškia paramos A.Lukašenkos režimui.
„Aš klausimą iškėliau štai tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo atominė elektrinė, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testų reikalavimų, saugumo reikalavimų ir ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, – ar tokia atominė elektrinė gali būti priimtina Europos Sąjungai ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G.Nausėda.
Jis teigė besitikintis, kad Lietuvai opų klausimą išgirs ir kaimyninės šalys, ir visa Europos Sąjunga.
„Mes iš tikrųjų kalbėjome ne užduodami klausimus ir rinkdami atsakymus, mes kiekvienas kėlėme tas mintis, kurios mums šiandien atrodo svarbiausios. Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, ir bendroje Europos Sąjungos pozicijoje“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda tvirtino, kad virtualaus susitikimo metu Lietuvos vardas skambėjo ne kartą – esą kiti lyderiai atkreipė dėmesį į aktyvias mūsų šalies pastangas spręsti krizę Baltarusijoje.
Prezidentūra anksčiau skelbė, kad G.Nausėda ketina ES lyderius paraginti susitarti dėl būtinybės užtikrinti taikų valdžios perdavimą Baltarusijoje dialogo būdu ir surengti naujus sąžiningus bei demokratiškus rinkimus.
Išvakarėse G.Nausėda būsimas pozicijas aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Be Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, būtent Vokietija viena pirmųjų Europoje prabilo apie galimas sankcijas Minsko režimui, klastojusiam rinkimų rezultatus ir paleidusiam riaušių miliciją prieš taikius protestuotojus.
G.Nausėda: Rusija, kaip ir, beje, pati ES, neturi teisės kištis į Baltarusijos vidaus procesus, todėl turime sudaryti sąlygas taikiam dialogui, o ne imtis intervencijų į Baltarusijos vidaus gyvenimą.
Tiesa, dar prieš šį neeilinį EVT susitikimą kalbėta, kad sankcijos A.Lukašenkos aplinkai greičiausiai yra ne savaičių, o mėnesių klausimas.
Mat Briuselis rugpjūtį atostogauja ir jokios darbo grupės nesirenka – normalus aktyvumas paprastai pasiekiamas tik rugsėjį.
Kitaip tariant, nors asmenų, kuriems būtų skelbiamos sankcijos, sąrašas jau rengiamas, tačiau pats mechanizmas įsigaliotų dar negreitai.
Vienybė ES sankcijų Minskui klausimu lyg ir egzistuoja – tarkime, nesipriešina ir Vengrija, dėl kurios buvo abejonių. Visgi prieš EVT susitikimą kalbėta, kad priešinasi Graikija, neva nejaučianti solidarumo jos konflikto su Turkija atžvilgiu.
Abejonių dėl sankcijų, beje, kyla ir pačioje Baltarusijoje. Kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė Maryja Kalesnikava savaitgalį pareiškė, kad Bendrijos sankcijos tik apsunkintų derybas su režimu.
„Laikas baudoms dar neatėjo, – „Welt am Sonntag“ teigė M.Kalesnikava. – Kaip rodo praeitis, ekonominės sankcijos vienaip ar kitaip pakenks paprastiems baltarusiams.“
15min šaltinių teigimu, Lietuva, kaip ir paskelbė G.Nausėda, nori sankcijų visiems, kurie susiję su rinkimų klastojimu ir kankinimais, – Centrinės rinkimų komisijos, OMON, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.
Vis dėlto Vilnius leidžia suprasti, kad ilgalaikis interesas – ne baudimas, o demokratijos skatinimas. „Todėl kalbame apie selektyvias ir kryptingas sankcijas – ne Baltarusijos ekonomikai“, – pažymėjo G.Nausėda.
Savo ruožtu naujienų agentūra AP pastebi, kad, be sankcijų, ES kažin ar gali padaryti ką nors daugiau – esą labiausiai tikėtina, kad ir toliau bus rodomas ryžtas ginti baltarusių teisę protestuoti bei laisvai reikšti savo nuomonę. Taip pat, regis, visuotinai nepripažįstama A.Lukašenkos pergalė rinkimuose.
S.Cichanouskaja, kurią priglobė Vilnius, trečiadienio rytą vaizdo žinute paragino ES lyderius „nepripažinti šių nesąžiningų rinkimų“.
G.Nausėda, beje, atskleidė, kad dukart telefonu bendravo su S.Cichanouskaja, „kuri kvies keltis savo tautą“. Baltarusei taip pat buvo atlikti testai dėl COVID-19.
„Carnegie Europe“ tyrimų centro ekspertė Judy Dempsey sako, kad europiečiai siekia paspausti A.Lukašenką ir įtikinti jį kalbėtis su opozicija, kurios legitimumą Baltarusijos lyderis viešai niekina.
„Labai svarbu nedelsti, jei nenorime, kad baltarusių viltys būtų užgniaužtos. ES jau paskelbė, kad nepripažįsta prezidento rinkimų rezultatų.
O nauji rinkimai labai nepatiktų Putinui. Rinkimai Rusijoje irgi nėra laisvi ir sąžiningi, dėl to kol kas nesėkmingai protestuoja rusai“, – AP teigė J.Dempsey.
Yra pranešimų, esą V.Putinas europiečiams pažadėjo nesiimti jokios karinės intervencijos Baltarusijoje.
Visgi ES rūpi ir Rusijos, kuri yra pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė, nuomonė. Tai parodė atskiri EVT vadovo Charles'io Michelio, Vokietijos kanclerės A.Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbiai telefonu su Vladimiru Putinu.
Yra pranešimų, esą V.Putinas europiečiams pažadėjo nesiimti jokios karinės intervencijos Baltarusijoje.
Europoje yra diplomatų ir ekspertų, manančių, kad griežtos sankcijos Baltarusijai įstumtų A.Lukašenką į Rusijos glėbį. Kiti bijo Kremliaus intervencijos.
Tačiau kiti tokius nuogąstavimus bent jau kol kas atmeta – esą Baltarusijos žmonės tiesiog nori laisvų rinkimų ir demokratijos, o gilesni ryšiai su Rusija, narystė ES ar NATO jų nedomina.
„Nėra ES vėliavų, nėra Rusijos vėliavų. Ši revoliucija kilo iš daugumos baltarusių neigiamo požiūrio į jų prezidentą“, – pabrėžė Briuselyje Baltarusijos ir ES santykius analizuojanti Jekaterina Pierson-Lyžina.
Tiesa, baltarusių turbūt negalėjo nenuvilti ES vidaus rinkos komisaro Thierry Bretono pareiškimas, esą „Baltarusija yra ne Europa, ji yra Europos pasienis tarp Europos ir Rusijos, todėl situacija ne tokia kaip Ukrainoje ar Sakartvele“.
Galiausiai ir V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį, jau prasidėjus EVT susitikimui, pabrėžtinai pareiškė: „Karinės pagalbos Baltarusijai poreikio šiuo metu nėra, ir pačios Baltarusijos vadovybė su tuo sutinka.“
O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pripažino, kad rinkimai Baltarusijoje „nebuvo idealūs“.
Vienas įdomesnių klausimų šiuo metu – ar baltarusių opozicijos prašymai, kad ES ir Rusija garantuotų įkurtos Koordinacinės tarybos saugumą, bus išgirsti Briuselyje ir Maskvoje.
