Lietuvos politinė ir karinė vadovybė siekia, kad šalyje būtų nuolat dislokuota Vokietijos brigada su maždaug 5 tūkst. karių.
Tačiau šalies viduje išsiskiria vertinimai dėl to, kaip jos siekti – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nevengia kritikuoti Vokietijos, kad ji vengia dėl to įsipareigoti, o kai kurie kiti politikai ragina pirmiausia padaryti savo namų darbus ir neaštrinti santykių karingais pareiškimais.
Ši tema buvo sukėlusi įtampą ir tarp valdančiųjų politikų.
PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA: Sunkios dienos A.Anušauskui: ką reiškia bendražygių kritika ir Vokietijos demaršas.
G.Nausėda interviu „Die Welt“ teigė, kad procesas priklauso nuo abiejų pusių pasirengimo.
„Kad tai įvyktų, mes Lietuvoje taip pat turime atlikti savo namų darbus. Turime sukurti reikiamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, poligonus, kad galėtume priimti visiškai sukomplektuotą vokiečių brigadą. Žinoma, tai priklauso ir nuo Vokietijos pusės pasirengimo“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Žinau, kad rytoj brigados Lietuvoje neturėsime. Tačiau norime parodyti vokiečiams, kad galime paspartinti savo pasirengimą, kad ir jie galėtų. Turi būti aišku, kad neinvestuosime į mokymo centrus ir kitus infrastruktūros projektus, jei negalėsime pasikliauti įsipareigojimais. Tai logiška. Vis dėlto neturėtume šio klausimo politizuoti. Turime būti kantrūs“, – kalbėjo prezidentas.
Interviu šalies vadovas taip pat sukritikavo Vengriją, kad ji blokuoja lietuvių iniciatyvą įvesti europines sankcijas Rusijos branduolinės energetikos kompanijai „Rosatom“.
Jis atkreipė dėmesį į pavojingą rusų elgesį Zaporižios atominėje elektrinėje ir problemas dėl saugumo Astravo jėgainėje netoli Lietuvos sienų.
„Esu įsitikinęs, kad ES turi taikyti sankcijas „Rosatom“. Tačiau dėl kai kurių partnerių blokuojančio požiūrio tai iki šiol neįvyko“, – teigė G.Nausėda.
Perklaustas, ar turi omenyje Vengriją, jis atsakė: „Būtent“.
„Net jei tam tikros ES šalys naudoja rusiškus reaktorius, jos neprivalo užsakyti kuro elementų Rusijoje. Jos vis tiek gali tapti nepriklausomos nuo „Rosatom“. Kai kurios taip jau padarė. Kitos net nebando. Tai nėra gerai. Mes ir toliau tęsime kampaniją, kad „Rosatom“ būtų įtraukta į sankcijų sąrašą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Interviu jis taip pat buvo paklaustas, kaip ES turėtų bendrauti su Kinija. G.Nausėda atsakė, kad Europa turi kalbėti vienu balsu.
„Turime pagaliau susitarti dėl bendros Kinijos politikos. Mums reikia visų 27 valstybių narių požiūrio, kad galėtume kalbėti vienu balsu. Kol kas turime 27 skirtingus požiūrius. Turime surengti europinę diskusiją šiuo klausimu.
Turime priversti Pekiną suprasti, kad ES ir Kinijos santykiams bus pakenkta, jei Pekinas neatliks konstruktyvaus vaidmens dėl Rusijos karo Ukrainoje. Jei Kinija dalyvaus konstruktyviai, galima įsivaizduoti normalius santykius. Tačiau bet kuriuo atveju turime tapti labiau nepriklausomi nuo Kinijos“, – teigė G.Nausėda.
