Milijonus dolerių demokratiją ir žmogaus teises ginantiems fondams skyręs G.Sorosas „Financial Times“ sakė, kad atėjo laikas atsakyti į viešą V.Orbano puolimą.
Milijardierius tikina šiuo metu bijantis dėl pilietinės visuomenės grupių, kurias remia jo fondai, saugumo. Priežastis – V.Orbano pareiškimas, kad jis privers šalies žvalgybos tarnybas pradėti tirti tų grupių veiklą.
„Tai, kad vyriausybė bando išlaikyti valdžią kurstydama neapykantą ir apgaudinėdama žmones, yra Vengrijos tragedija“, – sakė G.Sorosas. Filantropas apibūdino prieš jį nukreiptą kampaniją kaip „tyčinį jo pažiūrų iškraipymą“, skirtą atitraukti rinkėjų dėmesį nuo žemų švietimo ir sveikatos apsaugos standartų.
Konfliktas tarp V.Orbano, kuriam stipendiją skyręs G.Soroso fondas suteikė galimybę studijuoti Oksfordo universitete, ir jo geradario tapo puikiu pavyzdžiu, kaip Vengrijos lyderis atmeta liberalią Vakarų Europos politiką.
Antisemitizmo aidai?
Kritikai teigia, kad prieš Vengrijoje gimusį G.Sorosą nukreipta kampanija yra ketvirtojo dešimtmečio antisemitinės propagandos aidas. Europos Parlamento (EP) liberalų frakcijos lyderis Guy Verhofstadtas teigė, kad tai – „nesuderinama su Europos vertybėmis“.
Liepą V.Orbano vyriausybė pradėjo visą šalį apimančią reklaminę kampaniją, teigiančią, neva G.Sorosas suorganizavo pabėgėlių antplūdį Europoje. Spalį vyriausybė vengrams išsiuntė aštuonis milijonus laiškų, kuriuose šie kaltinimai buvo detalizuojami.
V.Orbanas šį mėnesį rėmėjams teigė, kad „Soroso pajėgos“ infiltravosi į opozicines partijas ir Europos Sąjungos (ES) institucijas bei skatina „globalistines vertybes“.
„Jie elgiasi taip, kaip kažkada elgėsi sovietinės politinės propagandos agentai. Mes, seni kovos žirgai, juos užuodžiame“, – teigė Vengrijos premjeras.
Tuo pat metu vyriausybė sugriežtino taisykles Vengrijos universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms (VNO), susijusioms su užsieniu. Tarp jų – G.Soroso įkurtas Vidurio Europos universitetas. ES pareigūnai, vadindami tokį sprendimą diskriminacija, prieš Budapeštą ėmėsi teisinių priemonių.
Nebegali tylėti
V.Orbano pažadas, kad slaptosios tarnybos ims tirti taip vadinamą „Soroso tinklą“, kelia nerimą ir G.Sorosui, ir kitiems Vengrijos žmogaus teisių aktyvistams.
G.Sorosas: „Nebegaliu tylėti, nes bijau, kad pastarasis pranešimas apie Vengrijos žvalgybos tarnybų tyrimą reiškia, jog kyla pavojus ne tik organizacijoms, bet ir individams.“
„Nebegaliu tylėti, nes bijau, kad pastarasis pranešimas apie Vengrijos žvalgybos tarnybų tyrimą reiškia, jog kyla pavojus ne tik organizacijoms, bet ir individams“, – „Financial Times“ teigė filantropas.
„Todėl manau, kad atsirado poreikis pasakyti tiesą ir apginti tas grupes bei individus, kurie sunkiai dirba gindami Europos vertybes“, – kalbėjo G.Sorosas.
Tuo tarpu V.Orbanas Vakarų liberalizmą pavadino Vidurio Europos „dvasine savižudybe“. Jis reikalavo daugiau valdžios tam, kad apgintų nuo Vengrijos interesams grėsmę keliančių „perbėgėlių“ ir „vidinių ardomųjų elementų“.
Nuo 2010-ųjų V.Orbano vykdomam Vengrijos politinės ir teisinės sistemų pertvarkymui simpatizuoja Lenkija. Tiek Varšuva, tiek Budapeštas kaltinami pažeidę teisinius ES įsipareigojimus liberalioms demokratinėms vertybėms.
Artėjant 2018-ųjų balandį vyksiantiems rinkimams, V.Orbano kritika G.Sorosui ir ES pareigūnams tik stiprėja.
Vengrijos vyriausybė neigia, kad į G.Sorosą nukreipta kritika remiasi antisemitizmu. Anot pareigūnų, jie turi įrodymų, kad egzistuoja „Soroso tinklas“, siekiantis pakenkti Vengrijos reputacijai užsienyje.
Budapeštas tikina, kad G.Sorosas palaiko Europos sienų atvėrimą, nors praeityje jis pasisakė už „sienų kontrolės atkūrimą“. Milijardierius kaltinimas dar ir tuo, kad remia ES pabėgėlių paskirstymo kvotas, nors iš tiesų jis nesutinka, jog šalys būtų verčiamos priimti pabėgėlius prieš savo valią.
Pakeitė nuomonę
G.Sorosas pripažino pakeitęs požiūrį migracijos klausimu. 2015-aisiais jis spėjo, kad Europa kas metus turės priimti apie milijoną pabėgėlių, tačiau 2016-aisiais rašytame straipsnyje jis šį skaičių sumažino iki 300 tūkst.
Vieni pagrindinių V.Orbano metamų kaltinimų – neva G.Sorosas manipuliavo Europos politikais, kad šie padidintų imigraciją ir taip sunaikintų krikščionišką Europos kultūrą.
G.Sorosas: „Manau, kad ji vadovavosi stipriu įsitikinu, jog elgiasi teisingai. Manau, kad tai – atspindys vertybių, kurias ji paveldėjo iš tėvo pastoriaus. Deja, nebuvo tinkamai pasiruošta ir buvo traukos faktorius, kurio ji pilnai neįvertino.“
Milijardierius tikina išsakęs savo pasiūlymus dėl imigracijos, tačiau ES pareigūnai jais nesivadovavo.
„Vienas iš pagrindinių skirtumų yra tas, kad aš manau, jog ES turėtų naudoti pritaikymo sistemą: t. y. siųsti pabėgėlius į tas šalis, kurios nori juos priimti, ir kuriose pabėgėliai nori pasilikti. Esmė yra ta, kad perkėlimas turi būti visiškai savanoriškas – tai visiškai prieštarauja tam, kuo Vengrijos vyriausybė mane kaltina savo propagandos kampanijoje“, – sakė G.Sorosas.
Filantropas teigė besižavintis A.Merkel sprendimu į Vokietiją priimti šimtus tūkstančių sirų pabėgėlių nepaisant pasipriešinimo, lėmusio rekordinę kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmę rugsėjo rinkimuose.
„Manau, kad ji vadovavosi stipriu įsitikinimu, jog elgiasi teisingai. Manau, kad tai – atspindys vertybių, kurias ji paveldėjo iš tėvo pastoriaus. Deja, nebuvo tinkamai pasiruošta, ir buvo traukos faktorius, kurio ji pilnai neįvertino“, – teigė G.Sorosas.
Nebesilanko Vengrijoje
Kai prasidėjo puolimas, 87 metų amžiaus investuotojas nutraukė reguliarius vizitus Vengrijoje.
Duodamas interviu „Financial Times“ jis paaiškino, kodėl devintajame dešimtmetyje palaikė V.Orbaną ir jo įkurtą „Fidesz“ – antikomunistinį jaunimo judėjimą, vėliau tapusį dominuojančia Vengrijos politine jėga.
„Tuo metu palaikiau jį, jis buvo jaunas studentų grupės lyderis, besipriešinęs tuometiniam režimui. Jie to nusipelnė, – sakė milijardierius. – Orbanas pasikeitė: iš tuometiniam režimui besipriešinusių maištininkų lyderio jis tapo mafijos valstybės lyderiu.“
G.Sorosas tikina, kad ES vyriausybės turėtų griežčiau reaguoti į tai, kaip V.Orbanas elgiasi su pilietine visuomene. Jis pridūrė bijąs, kad įstatymo teisei Vengrijoje gresia pavojus.
„Jie rodo ženklus, kad dabartinis režimas Vengrijoje nuėjo per toli“, – teigė filantropas.
