18.05 val. Prancūzijos prezidentas tikisi, kad D.Trumpas persigalvos
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė vis dar besitikintis, kad privers D.Trumpą persigalvoti dėl Paryžiaus klimato susitarimo. JAV prezidentas buvo paskelbęs apie pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo praėjusių metų birželį. Šis sprendimas sulaukė tarptautinės bendruomenės kritikos – buvo teigiama, kad tai rizikingas veiksmas prieš globalinį atšilimą.
Visų 20 turtingiausių pasaulio valstybių lyderiai, išskyrus D.Trumpą, kaip skelbiama, vadovausis viršūnių susitikimo deklaracija, kad Paryžiaus susitarimas yra „nepanaikinamas“ ir reikalaujantis greitų veiksmų.
Nutekintame komunikate, kuris priimtas G-20 viršūnių susitikime, pripažino JAV sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.
16.50 val. Išeita iš aklavietės dėl klimato kaitos klausimo
Šeštadienį popiet A.Merkel apibendrino G-20 susitikimą per spaudos konferenciją. Ji kalbėjo apie G-20 susitikimo komunikatą. Kaip skelbia BBC, atrodo, kad pagaliau išeita iš aklavietės tarp JAV ir kitų šalių dėl klimato kaitos klausimo. Teigiama, kad galutiniame komunikato tekste buvo pasiektas kompromisas. A.Merkel teigė apgailestaujanti dėl JAV sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, tačiau ji sakė, jog 19 šalių toliau jo laikysis.
Anot ES pareigūno, tekste teigiama, kad D.Trumpo paskelbtas pasitraukimas iš Paryžiaus pasitraukimo yra padarytas nepakenkiant kitų šalių susitarimui. Tai kalbėdama per spaudos konferenciją sakė ir A.Merkel.
Teigiama, kad Jungtinės Valstijos „stengsis glaudžiai bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad padėtų joms švariau ir veiksmingiau išgauti bei panaudoti iškastinį kurą, taip pat diegti atsinaujinančių ir kitokių švarių šaltinių energetiką, atsižvelgiant į prieigos prie energijos ir saugumo svarbą jų nacionaliniu lygmeniu nuspręstame indėlyje“, sakė šaltiniai
Kalbėdama apie protekcionistinę D.Trumpo prekybos politiką, A.Merkel taip pat sakė, jog džiaugiasi, jog lyderiai pritarė, jog „rinkos turi likti atviros“.
V.Putinas daugiausia dėmesio skyrė kalbai apie sankcijas
Netrukus spaudos konferenciją surengė ir V.Putinas. Daugiausia Rusijos prezidentas kalbėjo apie ekonomines sankcijas. Jis teigė remiantis visų sankcijų atšaukimą. Jis taip pat tvirtino, kad Rusijos ekonomika išėjo iš recesijos. V.Putinas taip pat sakė, kad buvo prieita prie pragmatiškesnio požiūrio į Siriją. „Privalome nuspręsti, kaip deeskaluoti konfliktą Sirijoje“, – kalbėjo V.Putinas. Galutinis tikslas Sirijos konflikte, pasak V.Putino, yra teritorinis vientisumas.
Paklaustas dėl kišimosi į Vokietijos rinkimus, jis atsakė, kad „mums nereikia kištis į Vokietijos politinį procesą“. V.Putinas taip pat dar kartą žurnalistų buvo perklaustas dėl D.Trumpo spaudimo pasiaiškinti dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus. „Man pateikė klausimų, aš atsakiau. Man atrodo, kad mano atsakymai JAV vadovą tenkino“, – dar kartą pakartojo V.Putinas.
15.16 val. Išlieka nesutarimų
JAV prezidento Donaldo Trumpo nesutarimai su kitais pasaulio lyderiais dėl klimato kaitos išliko akivaizdūs šeštadienį baigiantis neramiausiam iš iki šiol surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimų, tęsiantis masiniams protestams.
Vokietijoje susirinkę derybininkai iki paryčių stengėsi parengti susitikimo baigiamąjį pranešimą, sudarantį bent jau įspūdį, kad ekscentriškam naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui ir kitų pajėgiausių pasaulio ekonomikų lyderiams pavyko rasti bendrą kalbą.
Tuo metu Hamburgo valdžia ruošėsi tolesnei demonstracijų bangai po dvi dienas trukusių susirėmimų tarp policijos ir protestuojančių antikapitalistų. Per šias riaušes Vokietijos antrajame didžiausiame mieste buvo sužeisti per 200 teisėsaugos pareigūnų ir buvo padaryta didelės žalos.
Pastarąsias dvi dienas karingi protestuotojai padeginėjo automobilius, daužė langus ir svaidė akmenis į riaušių policijos pareigūnus. Pastariesiems teko panaudoti vandens patrankas ir ašarines dujas, o virš gatvių skraidė policijos sraigtasparniai, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Dėl šių susirėmimų JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį negalėjo kartu su kitomis lyderių sutuoktinėmis dalyvauti ekskursijoje į Hamburgo uostą. Kanados delegacijos automobiliui buvo perrėžto padangos, o kai kurias gatves blokavo nedideli protestuotojų būriai.
Šeštadienį keliasdešimt tūkstančių žmonių planuoja dalyvauti taikiame proteste. Hamburgo policija „Twitter“ žinutėje rašė, kad atmosfera kol kas atrodo rami. Vis dėlto dienraštis „Bild“ jau pranešė apie pirmuosius naujus susirėmimus.
„Karas, klimato kaita, išnaudojimas kyla iš kapitalistinės sistemos, kuriai atstovauja G-20 ir kurią čia gina 20 tūkst. policininkų“, – AFP sakė demonstrantas Georgas Ismailas.
„Bild“ savo aštriame vedamajame smerkė susitikimo organizatorę kanclerę Angelą Merkel ir teigė, kad šis renginys tapo „fiasko“ prieš rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus.
Aišku, policija darė viską, ką galėjo. Tačiau gatvės priklausė miniai, – konstatavo „Bild“.
„Aišku, policija darė viską, ką galėjo. Tačiau gatvės priklausė miniai“, – konstatavo „Bild“.
Tačiau D.Trumpas savo ruožtu gyrė A.Merkel už „fantastišką darbą“.
D.Trumpas prieš V.Putiną
Budriai saugomame susitikimo komplekse padėtis toli gražu neatrodė rami.
Ypač nekantriai buvo laukiama D.Trumpo pirmosios tiesioginės akistatos su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jųdviejų derybos penktadienio vakarą užsitęsė 2 val. 15 minučių.
Ankstesnę dieną D.Trumpas pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje, o penktadienį abu lyderiai „labai nuodugniai ir ilgai“ kalbėjosi apie kaltinimus, jog Rusija kišosi į 2016 metų JAV rinkimus, sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Vis dėlto JAV diplomatijos vadovas, taip pat dalyvavęs šiose užsitęsusiose derybose, pridūrė, kad abu lyderiai „labai greitai rado bendrą kalbą“ ir kad tarp jų „labai aiškiai užsimezgė teigiamas ryšys“.
Šeštadienį D.Trumpas pareiškė, kad šis jo pokalbis su V.Putinu buvo „stulbinamas“.
D.Trumpas taip pat pirmąkart nuo savo inauguracijos susitiko su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto ir tvirtino, kad kaimyninė valstybė „neabejotinai“ sumokės už jo planuojamą pasienyje pastatyti sieną. Tačiau Meksikos užsienio reikalų ministras sakė, kad šis klausimas per derybas nebuvo aptarinėjamas.
Šeštadienį D.Trumpas susitiko su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May ir pareiškė, kad prieštaringai vertinamas jo valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje įvyks kaip planuota. Be to, Baltųjų rūmų vadovas išreiškė viltį, kad „labai, labai greitai“ bus sudaryta „labai stipri“ dvišalė prekybos sutartis.
Jis išsakė šią nuomonę, nors Europos Sąjunga yra perspėjusi Londoną nesiderėti dėl jokių atskirų sutarčių iki Britanijos išstojimo iš Bendrijos proceso pabaigos.
Vėliau D.Trumpas turėtų susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Planuojama, kad jie aptars opius klausimus – Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą po šią savaitę Pchenjano įvykdyto raketos bandymo, susitarimą dėl JAV ginkluotės pardavimo Taivanui ir Kinijos plieno eksporto reikalus.
Xi Jinpingas taip pat susitiko su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe; per jųdviejų derybas daugiausiai dėmesio skirta Šiaurės Korėjos krizei. Prognozuota, kad Sh.Abe paragins Kinijos lyderį didinti spaudimą Pchenjanui; to paties ne kartą reikalavo ir D.Trumpas.
Audra dėl klimato
Nors D.Trumpas ir V.Putinas atrodė neblogai sutariantys, atotrūkis tarp JAV lyderio ir senų Vašingtono partnerių padidėjo dėl jo demonstruojamo priešiškumo Paryžiaus klimato sutarčiai ir politinio šūkio „Pirmiausiai – Amerika“.
Pasak vieno ES šaltinio, derybininkams pavyko susitarti, kad G-20 susitikimo baigiamajame dokumente bus pasižadėta kovoti su protekcionizmu, bet taip pat leista naudoti „teisėtas“ priemones savo rinkoms apsaugoti.
Tuo tarpu pareiškimo dalyje apie klimato klausimus pabrėžiama, kad 2015 metų Paryžiaus sutartis „yra neatšaukiama“, bet „atsižvelgiama“ į Vašingtono sprendimą pasitraukti iš šio fakto.
Bene daugiausiai ginčų kursto baigiamojo pranešimo dalis, susijusi su iškastinio kuro vartojimu, kaltinamu dėl pasaulio klimato šiltėjimu. Jungtinės Valstijos pageidauja galimybės toliau eksportuoti iškastinį kurą ir skatinti jo vartojimą.
„Dabar siekiama rasti gerą kalbos pusiausvyrą – tai bus aptarta šį rytą“, – anksčiau šeštadienį sakė šaltinis, nesutikęs viešinti savo vardo.
13.21 val. Ukrainos konfliktas aptartas G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose
Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai šeštadienį susitiko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti konflikto Rytų Ukrainoje.
Vokietijos vyriausybės trumpame pranešime sakoma, kad kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per darbo pusryčius susitarė, kad paliaubos, numatytos pagal 2015 metų Minsko taikos susitarimus, turi būti „nuodugniai įgyvendintos“.
„Per pusryčius buvo apsikeista nuomonėmis, kur iš tikrųjų esame įgyvendinant Ukrainos sureguliavimo (planą). Konstatuojama, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas smarkiai stringa, todėl neslepiamas rimtas nusivylimas“, – žurnalistams sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
A.Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tarpininkavo sudarant Minsko susitarimus, bet jų įgyvendinimas ilgainiui įstrigo.
Per G-20 aukščiausio lygio susitikimą Vokietija ir Prancūzija vadovavo diplomatinėms pastangoms sureguliuoti konfliktą Ukrainos rytuose kartu su Rusija ir Kijevu, kuris nėra stipriausių ekonomikų klubo narys.
Šeštadienį surengtose derybose į šį procesą buvo įtrauktas ir naujasis Prancūzijos lyderis E.Macronas.
D.Trumpas padėkojo A.Merkel už „fantastišką“ G-20 viršūnių susitikimą
HJAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pagyrė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, anot jo, atlikusią „fantastišką darbą“ organizuojant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, nors dėl audringų protestų Amerikos pirmoji ponia Melania Trump buvo kelias valandas įstrigusi.
A.Merkel organizavo aukščiausio lygio susitikimą „itin profesionaliai ir be didelių trikdžių, nepaisant kai kurių žmonių, regis, visur sekiojančių G-20“ susitikimus, sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad kanclerė „buvo nuostabi ir atliko fantastišką darbą“.
12.14 val. Nesutarimai dėl klimato kaitos klausimo
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasiekė kompromisą dėl savo susitikimo baigiamojo pranešimo teksto prekybos klausimais, bet lieka nesutarimų dėl kovos su klimato pokyčiais, šeštadienį pranešė vienas Europos Sąjungos šaltinis.
Lyderiai įsipareigos kovoti su protekcionizmu, bet taip pat leis naudoti „teisėtas“ priemones savo rinkoms apsaugoti, šaltinis sakė Vokietijoje vykstančių derybų paskutinę dieną.
Šis rezultatas žymi kompromisą su D.Trumpu, norinčiu labiau apsaugoti savo šalies rinkas nuo konkurentų iš užsienio, vykdant jo paskelbtą politiką „Pirmiausiai – Amerika“.
Vis dėlto klimato kaitos srityje derybininkams nepavyko rasti bendros kalbos, D.Trumpui nusprendus išvesti Jungtines Valstijas ir 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties, nurodė šaltinis.
Bene daugiausiai ginčų kursto baigiamojo pranešimo dalis, susijusi su iškastinio kuro vartojimu, kaltinamu dėl pasaulio klimato šiltėjimu. Jungtinės Valstijos pageidauja galimybės toliau eksportuoti iškastinį kurą ir skatinti jo vartojimą.
„Dabar siekiama rasti gerą kalbos pusiausvyrą – tai bus aptarta šį rytą“, – sakė šaltinis, nesutikęs viešinti savo vardo.
10.38 val. Žadėjo greitai susitarti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tikisi, jog dėl prekybos sutarties su Jungtine Karalyste bus susitarta „labai labai greitai“. Kalbėdamas Hamburge, jis žadėjo atvykti į Londoną. JAV vadovas akis į akį susitiko pokalbio su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May. Jie aptarė prekybos sutartį po „Brexit“. JAV prezidentas tikisi, kad ji bus naudinga abiem šalims.
Sudėtingi pokalbiai
Kaip skelbia BBC, kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad iki šiol pokalbiai buvo „labai sunkūs“. Derybos tęsėsi naktį, bandant pasiekti kompromisą dėl galutinio susitikimo pareiškimo.
Tuo metu Hamburgo gatvėse antrą naktį tęsėsi smurtiniai protestai. Per juos sužeista beveik 200 policijos pareigūnų.
Lyderiai viršūnių susitikime bando rasti kompromisą su JAV po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį paskelbė apie JAV pasitraukimą iš pasaulinio Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita. Atskiras klausimas – D.Trumpo nepritarimas laisvosios prekybos sutarčiai – nors prezidentas sakė nesantis nusiteikęs prieš laisvosios prekybos principus, jo pozicija yra ta, kad bet kokie prekybos susitarimai turi saugoti JAV pramonę.
„Diskusija labai sudėtinga. Nenoriu apie tai kalbėti“, – pareiškė A.Merkel. Ji pridūrė besivilianti, kad skirtumai su JAV nepaveiks susitarimų su kitomis šalimis.
