Daugiau „Foreign Policy“
- Rusijos partizanai: taikios priemonės išseko, laikas imtis ginkluoto pasipriešinimo
- Ūkininkai klimato vien savo sąskaita neišgelbės
- Netrukus JAV užsienio politika gali pasikeisti iš esmės
Jos įkūrėjas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas, pradėjo aktyviai, o kartais ir prievarta, verbuoti karius iš šalies kalėjimų, siūlydamas nuteistiesiems galimybę gauti laisvę mainais už tarnybą. Rusijos kariuomenė ir pati ėmė taikyti šį modelį.
Toks verbavimas atnešė ir daugybę subkultūrinių sampratų, kurios formuoja karių gyvenimą ir karo eigą, bet Vakarų analitikai jas dažnai ignoruoja arba praleidžia pro akis.
Rusijos kriminalinės kultūros, vadinamos „vagių pasauliu“, galia nėra nauja. Pats J.Prigožinas, kaip ir stebėtinai daug V.Putino aplinkos veikėjų, yra buvęs kalinys – nes vyrai, kurie susikrovė didžiausius turtus iš praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio chaoso, labai dažnai buvo tikri nusikaltėliai. Tačiau įsiveržimas į Ukrainą šias sąvokas pavertė dar ryškesnėmis, o visų jų supratimą – dar svarbesniu.
Balandžio 9-ąją J.Prigožino spaudos tarnyba platformoje „Telegram“ paskelbė atsakymą į klausimą apie verbavimą kalėjimuose, kuris buvo nusiųstas naujienų svetainei „Glas Naroda“ („Liaudies balsas“) – vienai iš daugelio jo žiniasklaidos imperijos dalių.
Savo atsakyme J.Prigožinas išsakė griežtos kritikos tam, kaip valstybės institucijos elgiasi su kaliniais: „Sklinda gandai, kad gaidžiai, nuleistieji ir nuskriaustieji kaliniai, kovoja kartu su paprastais kaliniais, o tai šiurkščiai pažeidžia jų vidaus įstatymus, vadinamąsias nerašytas taisykles. Visi žino, kad Rusija šimtmečius gyvena pagal šias taisykles, pagal tam tikrą gyvenimo būdą, todėl man atrodo, kad tokios situacijos yra visiškai nepriimtinos.“
Pats J.Prigožinas, kaip ir stebėtinai daug V.Putino aplinkos veikėjų, yra buvęs nuteistasis.
Iš šalies žiūrint, šis J.Prigožino pareiškimas atrodo nesuprantamas. Tačiau Rusijos kalėjimų kultūros pasaulyje, kur gyvenimą ir mirtį valdo žiaurios kastų sistemos, jo pareiškimas yra visiškai prasmingas.
Vagių kultūra – tai taisyklių, veikimo būdų ir griežtos socialinės hierarchijos rinkinys, reguliuojantis nusikalstamo pasaulio atstovų kasdienį gyvenimą. Ypač daug dėmesio joje skiriama kalinių gyvenimui organizuoti daugybėje Rusijos ir kitų buvusių sovietinių šalių kalėjimų ir lagerių, vadinamųjų zonų. Nors šios sistemos pėdsakų būta dar cariniais laikais, ji daugiausia buvo sukurta milžiniškuose Sovietų Sąjungos gulaguose – lagerių tinkle, kuris sudarė kone atskirą šalį sovietų imperijos viduje.
Vagių kultūros pavadinimas kilo nuo valdančiosios klasės, „įteisintų vagių“, kurie įgyvendina vagių įstatymą – nerašytą taisyklių rinkinį, vadinamą „paniatijomis“, pažodžiui verčiant – „sąvokomis“ arba „sampratomis“.
Šios taisyklės apima rekomendacijas, kaip turėtų elgtis tikras nusikaltėlis, bei griežtus tam tikrų veiksmų draudimus su atitinkamomis bausmėmis, taip pat pagrindžia, kaip turėtų būti organizuojama socialinė hierarchija kalėjimuose. Visa tai apibūdinama žargonu, kurį sunku suprasti net paprastiems rusams.
Pavyzdžiui, pačios kalinimo įstaigos vertinamos pagal skalę nuo juodumo iki raudonumo: kalėjimai, kuriuose kasdienį gyvenimą daugiausia organizuoja kriminalinė valdžia, vadinami „juodaisiais“, o tie, kuriuose aktyviai slopinamos šios nerašytos taisyklės ir vagių kultūra, o kasdienį gyvenimą kontroliuoja kalėjimo administracija, laikomi „raudonaisiais“. Žinoma, labai nedaug kalėjimų yra ryškiai vienokie ar kitokie, todėl ginčai dėl to, ar konkreti įstaiga yra raudona, ar juoda, yra įprasti – ir gluminantys pašaliečius.
Nerašytos taisyklės įtvirtina griežtą hierarchiją, kuri atitinka viršūnėje esančių vyrų, o kartais ir pareigūnų, kurie mano, kad tai padeda kontroliuoti kalinius, interesus. Yra keturios pagrindinės kalinių grupės, pramintos „spalvomis“ – tarsi kortų malkoje.
Iš esmės tai yra kastų sistema: pakilti aukštyn labai sunku, nusileisti žemyn – labai lengva, o baimė būti pažemintam valdo kiekvieną socialinę sąveiką. Žinoma, kiekviena spalva, kaip ir bet kuri kita kastų sistema, turi daugybę detalių padalijimų, atšakų ir sudėtingų substruktūrų, tačiau pagrindiniu lygmeniu jos yra šios: blatnyje (vagys, blatnieji), mužiki (vyrai), kozly (ožiai) ir petuchi (gaidžiai).
Blatnieji yra kriminaliniai autoritetai. Jie yra karjeros nusikaltėliai – vagys ir tie, kurie pasirinko priimti taisykles ir gyventi pagal jas visą laiką. Jų nedaug, bet jie turi daug galios ir įtakos.
