„The Guardian“ primena, kad 850 metų sulaukusi katedra yra namai neįkainojamiems meno kūriniams, statuloms, muzikiniams instrumentams ir religinėms relikvijoms. Pilnas reliktų sąrašas – čia.
Visą šį turtą pirmadienio vakarą, liepsnojant Dievo Motinos katedrai, skubėjo gelbėti ugniagesiai. Gaisrą jau suvaldžius atvyko ir architektai, kurie vertino liepsnų padarytą žalą.
„Reiktų kalbėti ne apie vieną relikviją, ne apie vieną stiklo gabalą, o apie visumą, – teigė Metropoliteno meno muziejaus Niujorke vyresnioji kuratorė Barbara Drake Boehm. – Tai yra pati Paryžiaus siela, bet ne tik Prancūzijos žmonėms.
Visai žmonijai tai yra vienas iškiliausių paminklų tam, kas civilizacijoje yra geriausia.“
Prancūzijos kultūros ministras Frankas Riesteras tviteryje paskelbė meno kūrinių gelbėjimo darbus, o Paryžiaus merė Anne Hidalgo pranešė, kad daug relikvijų ir meno darbų pavyko išgelbėti. Kita vertus, dar nemažai brangenybių likimas nežinomas.
Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII-XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava – 13 m skersmens langų vitražai.
Išgelbėta
Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas
Tai yra viena labiausiai vertinamų Dievo Motinos katedros relikvijų. Legenda byloja, kad šis vainikas buvo uždėtas ant Jėzaus galvos prieš jį nukryžiuojant.
Iš Jeruzalės į Prancūziją 1238 metais atvežtas ir karaliui Liudvikui IX įteiktas vainikas vėliau buvo perkeltas į Dievo Motinos katedrą.
Individualūs erškėčiai buvo išvežioti po pasaulį kaip relikvijos, tačiau relikvija Dievo Motinos katedroje – originalus vainikas. A.Hidalgo vėlų pirmadienio vakarą patvirtino, kad šią brangenybę pavyko išgelbėti.
Šv. Liudviko tunika
Katedros rektorius Patrickas Chauvet pranešė, kad šį XIII amžiuje Prancūzijos karaliaus Liudviko dėvėtą apsiaustą pavyko išgelbėti. Liudvikas – vienintelis prancūzų karalius, paskelbtas šventuoju.
1226 metais karūnuotas Liudvikas dalyvavo Septintajame kryžiaus žygyje, o per aštuntąjį 1270-aisiais žuvo. 1297 metais Liudvikas buvo kanonizuotas – paskelbtas šventuoju.
Šiaurinis vitražinis langas
Pasak prancūzų žurnalisto Laurent'o Valdiguie, per gaisrą nenukentėjo vienas iš įstabių Dievo Motinos katedros vitražinių langų – šiaurinės pusės rozetė, išlikusi nuo XIII a.
Likimas nežinomas
Nicolas Coustou skulptūra
Bene pagrindinis Dievo Motinos katedros akcentas – skulptoriaus Nicolas Coustou darbas „Nusileidimas nuo kryžiaus“. Ši skulptūra yra po kryžiumi katedros Didžiajame altoriuje.
Pirmosios nuotraukos lyg ir rodytų, kad išvengta didelės žalos skulptūrai, tačiau tik vėliau paaiškės, kokia šio kūrinio tikroji būklė.
Vakarinis ir Pietinis vitražiniai langai
Nors šiaurinė rozetė nenukentėjo, kitų vitražinių langų likimas neaiškus. Vakarinė rozetė yra mažesnė nei kitos ir buvo įrengta anksčiausiai – 1225 metais. Pietinė rozetė didesnė ir įmantresnė, ji įrengta 1260-aisiais.
Pirmadienio vakarą keli žurnalistai buvo pranešę, kad visi trys vitražiniai langai, įskaitant šiaurinę rozetę, per gaisrą buvo sunaikinti. Visgi, kaip jau minėta, vėliau paaiškėjo, kad šiaurinis langas išliko.
Britų parlamentarė Yvette Cooper, kuri pirmadienį viešėjo Paryžiuje, teigė iš arti mačiusi, kaip „sprogo“ viena rozetė: „Stogas įgriuvo tikrai greitai, jį apgaubė liepsnos. Matėme, kaip viena rozetė sprogo.“
Tikrasis kryžius ir šventos vinys
Dievo Motinos katedroje buvo laikomas ne tik tariamas Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas, bet ir Tikrojo kryžiaus, ant kurio esą buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, fragmentas ir vinis, kuri neva buvo naudojama prikalant jį prie kryžių. Neaišku, ar šios relikvijos buvo išgelbėtos.
Didieji vargonai
Kol kas neaišku, koks milžiniškų Dievo Motinos katedros didžiųjų vargonų, sudarytų iš beveik 8 tūkst. vamzdžių, likimas. Vargonai buvo pastatyti dar 1403 metais, o vėliau ne sykį naujinti ir renovuoti.
Paryžiaus mergelė
Ikoniška statula vaizduoja Mergelę Mariją ir kūdikį Jėzų. XIV a. pastatyta statula į Dievo Motinos katedrą buvo perkelta 1818 metais.
Katedros varpai
Dievo Motinos katedroje yra 10 varpų. Seniausias iš jų, Emmanuelio, sveria 13 tonų ir buvo nulietas XV a.
Šv. Tomo Akviniečio paveikslas
XVII a. nutapytas paveikslas, Dievo Motinos katedrai perleistas 1974 metais, vaizduoja Šv. Tomą Akvinietį ir žmones, geriančius iš išminties šaltinio.