„Aš esu maždaug už šimto metrų nuo gaisro. Šalia manęs yra ugniagesiai, pilna vandens mašinų, visas vaizdas, kurį matau – baltas, vien smalkės. (…) Visi kalnai aplink mane yra juodai balti. Šiaip jie būna juodi, bet dabar visur visur yra balti dūmai. Ir atrodo kalnai kaip jūra, tarsi žemė su dangumi maišosi“, – sakė Tomas.
Tomo teigimu, nuolat vandenį purškiančių gaisrinių mašinų su vandens talpom skaičius viršija 30, gesinti gaisrą padeda ir kariškiai, taip pat virš gaisro skraido daug lėktuvų. Kai kurie jų gesina gaisrą, kai kurie stebi situaciją ir iš viršaus praneša ugniagesiams, kur šie turėtų judėti.
„Būna taip, kad praskrenda lėktuvas, ir tada visi ugniagesiai sujuda, kažką pradeda kalbėtis, greitai susėda į mašinas ir išvažiuoja“, – pasakojo Tomas.
Pasak Tomo, gaisro šiluma pradeda jaustis jau stovint pora šimtų metrų nuo gaisro. Be to, oro temperatūra ir šiaip siekia 34 laipsnius šilumos, todėl patirtis – ypatinga.
„Vasarą karščiai pirmąkart atvažiavusiam žmogui atrodo nepakeliami. Ne tik aukšta temperatūra, bet ir sūrus, drėgnas oras. Ir pati saulė kitokia negu pas mus Lietuvoje“, – pasakojo lietuvis.
Ugniagesiai gesindami gaisrą į pagalbą pasitelkia ir vietinius: Tomui ir draugams teko patiems susišlapinus marškinėlius tempti gaisrines žarnas. O dideles mašinas, pavyzdžiui, pienovežius turintys Juodkalnijos gyventojai su jomis atvažiuoja netoli gaisro, tuomet į mašinas yra pilamas vanduo ir naudojamas gesinti gaisrui.
Apskritai vietiniai gyventojai, pasak Tomo, į gaisrus reaguoja ramiai, niekas per daug nepanikuoja. Tomui vietiniai pasakojo, jog kas keliasdešimt metų Juodkalnijoje vyksta gaisrai, kurių metu išdega viskas ir tiesiog lyja pelenais.
„Jie yra pripratę, tai yra normalu. Nes didelis karštis ir labai nedaug visada trūksta, kad įvyktų gaisras ar nelaimė. Jie yra pasiruošę, keliai yra specialiai daromi tam, kad žmogus galėtų pravažiuoti pro visus kalnus. Miškai, žolynai ir visa kita augmenija nėra tokia pati kaip pas mus Lietuvoje, nėra labai didelių medžių. Augmenija labai žema, sausa, žemi medžiai, labai daug žolių. Užsidegti viskam yra labai paprasta“, – sako Tomas.
Tomas pasakojo, kad gaisrai prasidėjo maždaug prieš savaitę. Pradžioje kilo keli maži gaisrų, jie vėliau išplito ir susijungė. Lušticos pusiasalis, kurį su pagrindine Juodkalnijos teritorija jungia tik siaura sąsmauka, kurioje yra ir Radovicių miestelis, buvo evakuotas.
„Vakar, kai leidome vakarą terasoje, matėme, kad kalnai Lušticoje netgi mirguliavo, kaip per Vėlines pas mus kapinės. O šiandien ugnis jau persimetė link mūsų namų. Nors naktį viskas lyg ir buvo aprimę, nes nebuvo vėjo, šiandien vėjas vėl atsirado, ėmė pūsti nuo jūros ir viskas vėl pradėjo degti“, – sakė Tomas.
Tomo teigimu, kol kas padėtis stabili, bet gali būti, kad ir jį su draugais evakuos.
„Kol kas, kaip suprantu, padėtis kontroliuojama. Bet yra galimybė, kad evakuos, iš netolimų teritorijų jau evakavo. Jei ką, mes esame daiktus susikrovę ir nebijome išjudėti. Baisu dėl namo, bet sveikata vis tiek yra svarbiausia“, – teigė Tomas.
Pirmadienį Juodkalnijos pareigūnai pranešė, kad prie šalies teritorijos priartėjus Adrijos jūros pakrantėje Kroatijoje siaučiantiems gaisrams, buvo evakuota mažiausiai 100 turistų.
Stipraus vėjo ir sausų orų kurstomos liepsnos išplito netoli gyvenamųjų namų ir stovyklų Luštico pusiasalyje, pietų Juodkalnijoje. Kariuomenė padeda evakuoti toje pakrantės teritorijoje apsistojusius žmones, informavo pareigūnai.
Pasak pagalbos tarnybų, stiprus vėjas trukdo ugniagesių pastangoms išgelbėti gyvenamuosius namus. „Gaisras išplito ir kelyje, dega visa kalva, – valstybinei Juodkalnijos televizijai sakė gelbėtojas Maksimas Mandičius. – Esant tokiam vėjui neįmanoma visiškai užgesinti gaisro.“
