Galima J.Prigožino žūtis palieka daug nežinomųjų ir vieną prielaidą

Kodėl sudužo lėktuvas?

Praėjus mažiau nei 24 valandoms po avarijos į įvykio vietą atvyko Rusijos Tyrimų komiteto, tiriančio sunkius nusikaltimus, darbuotojai.

Nors nei Kremlius, nei Gynybos ministerija nepateikė pareiškimo, pradėtas tyrimas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo.

Oficialios „Wagner“ paskyros neveikia nuo birželio 26 dienos, kai J.Prigožinas paskelbė paskutinę garso žinutę.

Tačiau grupei artimi asmenys pateikė kol kas neįrodytų teiginių, kad lėktuvą numušė raketa „žemė–oras“ S-300.

Ši teorija pradėjo plisti iškart po to, kai tapo žinoma apie katastrofą. „Telegram“ kanale „GreyZone“ kalbėta apie būdingus baltus oro gynybos pėdsakus danguje, matomus mėgėjiškame vaizdo įraše, kuriame, tvirtinama, užfiksuota katastrofa, tačiau AFP nepavyko to patikrinti.

Kitose nepatvirtintose nuotraukose matyti, kaip lėktuvas, kaip įtariama, „Embraer 135“, kuriuo skrido J.Prigožinas, krenta ant žemės.

Net Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės RT – buvusios „Russia Today“ – vadovė Margarita Simonjan viešai pritarė nužudymo teorijai, atmesdama mintį, kad J.Prigožinas pats inscenizavo savo mirtį.

„Asmeniškai aš linkstu prie akivaizdžiausios“ teorijos, rašė ji.

Kitos aukos

Oficialiame sąraše nurodyta, kad Tverės regione į šiaurės vakarus nuo Maskvos sudužusiame lėktuve buvo dešimt žmonių.

„Visi lėktuve buvę žmonės žuvo“, – pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Trumpas jų biografijas paskelbė užsienyje gyvenančio verslininko ir opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio svetainė „Dossier“.

Tarp skridusiųjų lėktuve buvo Dmitrijus Utkinas, stambaus sudėjimo skustagalvis vyras – dešinioji J.Prigožino ranka, kuris, kaip žinoma, simpatizavo neonaciams.

D.Utkinas buvo atsakingas už „Wagner“ komandavimą ir kovinį rengimą, rašoma „Dossier“. Priduriama, kad jis pasirašinėjęs įsakymus su „Sieg“ – vokišku žodžiu, reiškiančiu pergalę, kuris vartojamas nacių pasveikinime „Sieg Heil“.

Patį J.Prigožiną jis vadino „Heil Petrovič“, pridūrė „Dossier“.

Kitas keleivis, Valerijus Čekalovas, buvo vienas iš J.Prigožino bendrovės „Concord“ direktorių ir dirbo jam nuo šio amžiaus pradžios.

Anot „Dossier“, jis prižiūrėjo visus „Wagner“ vadovo civilinius projektus užsienyje, „ar tai būtų geologinė žvalgyba, ar naftos gavyba, ar žemės ūkis“, taip pat samdinių firmos logistiką.

Pagrindinė prielaida

Stebėtojai, J.Prigožino mirtį siejantys su Kremliumi, kalba apie tai, kad V.Putinas pyksta dėl „Wagner“ maišto.

„Jei Rusija būtų normali valstybė, jo maištas būtų pasibaigęs teismu (...). Kad ir ką galvotume apie J.Prigožiną, nesąžininga nužudyti žmogų be teismo, ypač kai jis nesislapstė“, – rašė M.Chodorkovskis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje).

„Tačiau pasaulyje, kuriame veikia V.Putinas – gangsterių pasaulyje, – tai vienintelis būdas, kaip tai galima padaryti. Galų gale, kas žino, ką jis būtų galėjęs pasakyti teisme?“ – pridūrė M.Chodorkovskis.

„Putinas turi įprotį keršyti pavėluotai“, – sakė britų analitinio centro RUSI atstovas Samuelis Ramani primindamas, kad Aleksandras Litvinenka ir Ana Politkovskaja buvo nužudyti 2006 metais, kai XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje kritikavo Čečėnijos karą.

„J.Prigožino mirtis įvyko daug greičiau nei įprastai“, – pažymėjo jis.

Daugiau klausimų uždavė buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.

„Kodėl Putinas nusprendė nužudyti J.Prigožiną tokiu dramatišku būdu? Kodėl jis leido J.Prigožinui susitikti su Afrikos lyderiais per Sankt Peterburgo aukščiausiojo lygio susitikimą?“ – rašė jis „X“.

Be to, diplomatas stebėjosi, kodėl dabar „Wagner“ lojalistams „leidžiama socialiniuose tinkluose tiesiog rašyti apie kerštą?“