Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Galimas JAV ambasadorius ES: kaip prie jo klostytųsi santykiai su Europa?

Pagrindinis Donaldo Trumpo kandidatas tapti ambasadoriumi Europos Sąjungoje pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų susitikimas įmanomas per artimiausius mėnesius, o per kelerius metus įmanoma pasiekti ir susitarimą, kuris, be kitų laimėjimų, esą turėtų nuraminti Baltijos šalių žmones. Tačiau Theodore`as Rooseveltas Mallochas pakartojo tai, kas jau sukėlė Europos Sąjungos lyderių pasipiktinimą – pavadino Bendriją antiamerikietiška ir pareiškė, kad ši administracija santykius megs su atskiromis šalimis.
Theodore`as Rooseveltas Mallochas
Theodore`as Rooseveltas Mallochas / „Scanpix“/AP nuotr.

D.Trumpo noras gerinti santykius su Rusija jau ne šiaip kelia senatorių nerimą. Ir demokratai, ir respublikonai jau siūlo įstatymą – Johno McCaino ir kelių kitų įtakingų respublikonų remiamas projektas numato, kad prezidentas pats, be parlamentarų pritarimo negalėtų panaikinti sankcijų Maskvai vienu įrašu tviteryje. Demokratų senatoriai projektą parašė pagal panašų įstatymą, kuriuo respublikonai apribojo Baracko Obamos galias atšaukti sankcijas Iranui. Tačiau neaišku, ar daug respublikonų ryšis mesti iššūkį savo prezidentui ir projektą patvirtinti.

Jei projektas taptų įstatymu, Baltieji rūmai turėtų iš anksto pateikti Kongresui siūlymą švelninti sankcijas ir patvirtinimą, kad Maskva nutraukė veiksmus pakirsti Ukrainos vyriausybę, taip pat liovėsi vykdyti kibernetinius išpuolius. Jei abeji parlamento rūmai per keturis mėnesius siūlymo neatmestų, tik tada prezidentas galėtų veikti.

Baltieji rūmai pabrėžtinai atsisakė komentuoti ir projektą, ir apskritai sankcijų Rusijai ateitį, tik pakartojo pasiuntinės Jungtinėse Tautose poziciją, kad sankcijos dėl Krymo liks, kol jis bus okupuotas.

Kremlius ketvirtadienį vėl atšaldė lūkesčius dėl prezidentų susitikimo – pareiškė, kad neaišku, kam dabar galima rengtis, ir pridūrė, kad padėtis Rytų Ukrainoje vargu ar taps derybų arba susitarimo objektu.

Tačiau D.Trumpo kandidatas tapti pasiuntiniu Europos Sąjungoje mini tokio visaapimančio susitarimo galimybę, kur būtų įtrauktas ir Baltijos šalių likimas.

„Jei galėtume per dvejus, trejus ar ketverius metus pasiekti susitarimą ir išspręsti esminius pasaulio dalykus – ne tik dėl vis dar svarbių branduolinių ginklų, bet ir dėl grupuotės „Islamo valstybė“, dėl kovos su terorizmu, išspręsti Sirijos pilietinį karą ir pabėgėlių krizę, ko gero, susidoroti su tuo, kas įvyko Ukrainoje ir Kryme, tikriausiai suteikti daugiau pasitikėjimo Baltijos šalių žmonėms – visi šie dalykai objektyviai būtų geri. Bet, žinoma, klausimas, kaip to pasiekti?“ – svarsto Th.R.Mallochas.

Buvęs Jungtinių Tautų diplomatas, dabar dėstantis ekonomiką Anglijoje, savo pažiūras apibūdina kaip labai artimas D.Trumpo, ir dėl to jau sukėlė nerimo šiapus Atlanto. Trys didžiausios Europos parlamento frakcijos, ir kairieji, ir dešinieji, Th.R.Mallochą pavadino „siutinamai piktybišku“ ir paprašė jo nepriimti, kai jis, kaip ir D. Trumpas, nurodė, kad nemato nieko bloga, jei Europos Sąjunga toliau byrėtų. Prancūzijos prezidentas įgėlė D.Trumpui, kad geriau jau siūlytų ambasadorių, kuris tiki tais, pas ką važiuoja. Th.R.Mallochas kartoja Bendrijos politikai prieštaraujantį D.Trumpo norą santykius plėtoti su atskiromis šalimis – iki šiol tik Rusija ir Kinija taip siekė skaldyti pusės milijardo piliečių sąjungą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?