Šeštadienio vakarą JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad jo šalis negali užmerkti akių prieš tai, kas vyksta Sirijoje. „Kokią žinią galime siųsti, jei diktatorius gali nuodyti dujomis tūkstančius vaikų? Kruopščiai viską apsvarstęs nusprendžiau, kad JAV turi imtis karinių veiksmų prieš Siriją“, – teigė jis.
 |
| Barackas Obama |
JAV transliuotojo CNN portale analizuojama, ką apie Sirijos prezidentą Basharą al Assadą galvoja su karo apimta šalimi besiribojančios valstybės ir galimą užsienio intervenciją.
Libanas
Saugumas šioje šalyje sustiprintas. Beiruto gatvėse vis labiau justi nerimas ir pyktis – dauguma įsitikinę, kad ėmus atakuoti Damaską, kuris yra vos už 100 km nuo Libano sostinės, dar labiau padidės nestabilumas valstybėje, kuri pati yra nukentėjusi nuo karo.
Nedidelis Libanas yra glaudžiai susijęs su gerokai didesne kaimyne. Visuomenės religinė įvairovė čia – panaši kaip Sirijoje. B.al Assadą remiantys politikai aiškina, kad oro atakos primintų Irako puolimą. Anot jų, režimui metami kaltinimai panaudojus cheminį ginklą skamba lyg dešimtmečio senumo aiškinimai, esą Irakas turi masinio naikinimo ginklų (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo netiesa).
Oponentai savo ruožtu tvirtina, kad atakos režimui nesuduos lemiamo smūgio, ypač nesant tarptautinės bendruomenės sutarimo dėl puolimo ir vizijos, kas Sirijoje turėtų vykti po to. Kai kurie pažymi, kad daug ką lems Libano šiitų karinės grupuotės „Hezbollah“ atsakas.
Libano vyriausybė stengėsi likti nuošalyje, bet tai kraujo praliejimo nesustabdė. Dabar vienas iš šešių Libano gyventojų – pabėgėlis iš Sirijos, o įtampa tarp abiejų šalių vis stiprėja.
Nepaisant gilaus susiskaldymo, dauguma libaniečių įsitikinę, kad atakos bus ne kas kita, o JAV prezidento, įvaryto į kampą dėl paskelbtų „raudonų linijų“ dėl cheminio ginklo, galios demonstravimas.
Izraelis
Tūkstančiai gyventojų, bijodami, kad po atakų bus panaudotas cheminis ginklas, patraukė į dujokaukių dalinimo centrus. Premjeras Benjaminas Netanyahu pažymėjo, kad valstybė yra pasirengusi bet kuriam scenarijui, ir įspėjo Siriją, kad, jos puolimo atveju, atsakys jėga.
Ilgą laiką raginęs B.al Assadą pasitraukti, Izraelis šiemet jau triskart buvo apkaltintas surengęs oro atakas prieš kaimynę. Pavyzdžiui, sausį Izraelio lėktuvai esą atakavo sirų konvojų, įtartą gabenusį ginklus „Hezbollah“.
Jordanija
Sostinėje Amane, kuris yra vos už valandos kelio nuo sienos su Sirija – šios šalies raketoms pasiekiamoje zonoje, bijoma, kad jordaniečių įsitraukimas į karą paskatins atakas prieš jų pačių žemę.
Karalius Abdullah yra vienas iš svarbiausių Vakarų sąjungininkų regione ir vienas pirmųjų iš arabų šalių lyderių paragino B.al Assadą atsistatydinti. Dauguma piliečių yra sunitai ir simpatizuoja sukilėliams, siekiantiems nuversti alavitų režimą.
Vieša paslaptis, kad Saudo Arabija per Jordaniją slapta gabena ginklus į Siriją sukilėliams. Jordanija tvirtina bandanti užkirsti tam kelią ir nenorinti dar labiau kaitinti situacijos kaimynystėje. Kartu vyriausybė tikina neleisianti atakų prieš kaimynę rengti iš savo teritorijos.
Irakas
Šalies, kur pernai rugpjūtį per penkias dienas apsistojo mažiausiai 30 tūkst. sirų pabėgėlių, valdžia pareiškė, kad bijant atakų padidintas budrumas. Stipriai susiskaldęs religiniu pagrindu Irakas nepritaria Vakarų intervencijai. Šiitų dominuojama vyriausybė nuogąstauja, kad Bagdadas taps sukilėlių sunitų taikiniu.
Premjeras Nuri al Maliki paragino laikytis vieningai ir peržengti religinį susiskaldymą, mat situacija Sirijoje kelia grėsmę ne tik Irakui, bet ir visam regionui.
Saudo Arabija
Sunitų dominuojama valstybė vaikšto peilio ašmenimis. Daugelis apžvalgininkų įsitikinę, kad ji tyliai pritaria puolimui, nors vyriausybė viešai nėra išreiškusi paramos intervencijai.
Užsienio reikalų ministras princas Saudas al Faisalas paragino JT Saugumo tarybą prisiimti atsakomybę už Sirijos žmones ir pareiškė, kad B.al Assado režimas prarado arabišką tapatybę.
Dauguma Saudo Arabijos gyventojų remia sukilėlius ir nori prezidento pasitraukimo, bet kartu nuogąstauja dėl paprastų gyventojų likimo ir kad atakos privers juos dar labiau kentėti. Žmonės nepritaria jokioms atakoms, kurios dar labiau sustiprintų kraujo praliejimą.
Egiptas
Armijai nuvertus prezidentą Mohamedą Mursi, šalį apėmė sava kruvina krizė. Daugelis partijų pasisakė prieš užsienio intervenciją. Perversmą padėjęs surengti judėjimas „Tamarrod“ paragino vyriausybę imtis atsakomųjų veiksmų, jei prasidėtų atakos. Jungtines Valstijas judėjimas pavadino imperine valstybe, kuri sugriovė Iraką, dabar užsimojo prieš Siriją ir kišasi į Egipto reikalus. Jo atstovai pasiūlė uždaryti Sueco kanalą, kad nebūtų jokio judėjimo Sirijos link.
Užsienio reikalų ministras Nabilas Fahmy savo ruožtu pažymėjo, kad vienintelis kelias baigti krizę yra politinis sprendimas.
Jemenas
Šalyje, kuriai nuolat gresia JAV bepiločių lėktuvų atakos prieš „al Qaeda“ kovotojus, vargiai galima rasti žmonių, pritariančių Vakarų puolimui, nors požiūris į B.al Assado režimą nėra vienodas. Anot kai kurių, intervencija tik sustiprintų Jemeno ir visų arabų priešiškumą JAV, kuriomis esą nebebūtų galima pasitikėti.
Dalis jemeniečių norėtų B.al Assado atsistatydinimo, bet kiti bijo sunitų ekstremistų grupuočių, kurios jį pakeistų. Jie turi panašios patirties – 2011-aisiais atsistatydinus Jemeno prezidentui Ali Abdullah Salehui, pusiasalyje sustiprėjo „al Qaeda“ pozicijos. Žmonės yra jos terorizuojami, bet kartu bijo ir JAV atakų.
