Teherano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas gyrė šių šalių „valią priešintis“ JAV spaudimui, praėjus dviem mėnesiams nuo Vašingtono pasitraukimo iš sutarties prezidento Donaldo Trumpo sprendimu.
Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Kinija per Austrijos sostinėje surengtą susitikimą pasiūlė Iranui ekonominių paskatų ir garantijų, galinčių sušvelninti D.Trumpo žadamų skaudžių JAV sankcijų poveikį.
Jos pareiškė liekančios įsipareigojusios vykdyti branduolinį susitarimą ir toliau plėtoti su Iranu prekybos bei investicijų ryšius, įskaitant „tolesnį Irano naftos ir dujų“ eksportą.
„Visos narės, netgi trys sąjungininkės (Vakarų valstybės), įsipareigojo ir turi politinės valios imtis veiksmų bei priešintis Jungtinėms Valstijoms“, – M.J.Zarifas sakė per spaudos konferenciją Vienoje, transliuotą naujienų agentūros „Fars“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani antradienį pareiškė, kad JAV pastangos visiškai sustabdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą yra „pagrindo neturinti fantazija“ ir mėginimas stumti „imperialistinę politiką, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę“.
„Apsaugoti įmones nuo sankcijų“
Šešios galingosios šalys – JAV, Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Kinija – 2015 metais Vienoje pasirašė susitarimą su Iranu, turintį užtikrinti, kad šiitiška respublika nepasigamintų branduolinių ginklų. Pagal šią sutartį Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Penktadienį Austrijos sostinėje susitikę užsienio reikalų ministrai sutarė dėl 11 punktų, kuriais išdėstomi bendri uždaviniai.
Bendrame pranešime M.J.Zarifas ir kiti diplomatijos vadovai dar kartą patvirtino įsipareigojimus laikytis 2015 metų sutarties ir užtikrinti jos „ekonominius dividendus“ Iranui, kurio finansus vis labiau veikia D.Trumpo sprendimo pasitraukti padariniai.
Jungtinėms Valstijoms grasinant nubausti bendroves, palaikančias verslo ryšius su Iranu, kitos sutarties signatarės sako sieksiančios „apsaugoti įmones nuo JAV sankcijų ekstrateritorinio poveikio“.
Nors jokių konkrečių įsipareigojimų arba terminų nebuvo paskelbta, susitikimo dalyvės taip pat nurodė dėsiančios pastangas, kad finansiniai kanalai su Iranu išliktų atviri, būtų skatinamas eksporto kreditavimas ir išlaikomos oro, jūrų ir sausumos transporto jungtys.
„Šiomis iniciatyvomis siekiama išsaugoti branduolinį susitarimą, atitinkančią visų saugumo interesus“, – sakoma bendrame pareiškime, perskaitytame Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (sakė, kad signatarės stengiasi atsakyti į „JAV ekstrateritorines priemones, nukreiptas prieš kompanijas, komerciniams atsiskaitymams naudojančioms dolerius“.
„Privalome imtis priemonių, leisiančių Iranui prekiauti, kol jis laikysis savo įsipareigojimų“, – ministras sakė Prancūzijos radijui RTL ir perspėjo, kad naujų iniciatyvų įgyvendinimo pradžia gali užsitęsti iki lapkričio, kai įsigalios daugelis Amerikos sankcijų.
Derybų išvakarėse Iranas išreiškė abejonių, ar sutartį tebevykdančios šalys liks ištikimos savo įsipareigojimams.
H.Rouhani, ketvirtadienį kalbėdamasis telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, sakė, kad Europos inicijuotas pasiūlymas dėl ekonominių priemonių „neatitinka visų mūsų reikalavimų“, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA.
„Sudėtinga padėtis“
D.Trumpas gegužę pasmerkė „siaubingą“ ir „iš pagrindų ydingą“ branduolinį susitarimą, pasirašytą jo pirmtako Baracko Obamos. Jo sprendimą trauktis iš sutarties gyrė Irano varžovai regione Saudo Arabija ir Izraelis.
Iranas, griežtai neigiantis, kad kada nors siekė pasigaminti branduolinių užtaisų, perspėjo, kad žlugus sutarčiai gali atnaujinti urano sodrinimą civiliais tikslais.
Po sukrečiančio D.Trumpo sprendimo išvesti Ameriką iš šio susitarimo Vašingtonas perspėjo kitas šalis nutraukti verslo ryšius su Iranu ir iki lapkričio pradžios liautis pirkti jo nafta, nes priešingu atveju joms grės baudžiamosios priemonės.
Kelios didelės įmonės, tarp jų Prancūzijos „Total“ ir „Peugeot“ bei Rusijos „Lukoil“ – pareiškė esančios pasiruošusios pasitraukti.
Iranas skundėsi, kad po sutarties pasirašymo prognozuoto užsienio investicijų padidėjimo ir prekybos suintensyvėjimo bebuvo, Rialo kursas nusmuko, kainos išaugo, šalį pradėjo krėsti gatvių protestai ir streikai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pripažino, kad „negalime kompensuoti visų įmonių pasitraukimo iš Irano padarinių, nes jos mato, kad jų verslo interesams Amerikoje kelia grėsmę sankcijos“.
„Po Jungtinių Valstijų pasitraukimo, kuris mums nesuprantamas, esame atsidūrę sudėtingoje padėtyje“, – pridūrė jis, bet pabrėžė, kad „norime aiškiai pasakyti Iranui, jog jis tebegaus ekonominės naudos iš šio susitarimo“.
