U.von der Leyen, pirmoji moteris, išrinkta EK pirmininke, liepą laimėjo antrą penkerių metų kadenciją šiame poste, užsitikrinusi daugumos 27 šalis vienijančios Europos Sąjungos (ES) teisės aktų leidėjų paramą.
Nuo to laiko ji dirbo formuodama savo naująją komandą, o tai buvo sudėtingas balansavimo procesas, reikalaujantis, kad ji atsižvelgtų į konkuruojančius skirtingų valstybių narių ir partijų reikalavimus.
„Tai galios ir įtakos žaidimas“, – sakė Europos politikos centro analitikas Ericas Maurice'as.
Kiekviena ES šalis turi paskirti po vieną asmenį į galingąjį vykdomąjį bloko organą.
Tačiau klausimas, kas gaus kokį portfelį, visuomet kelia ginčų, didžiosioms valstybėms varžantis dėl įtakingų postų, pavyzdžiui, atsakingų už svarbiausius ekonomikos klausimus.
Trečiadienį U.von der Leyen susitiks su Europos Parlamento (EP) lyderiais ir aptars šį klausimą, o tą pačią dieną arba vėliau surengs spaudos konferenciją.
Įtikus nacionalinėms sostinėms, jos parinktiems kandidatams reikės įveikti patvirtinimo klausymus EP, kur kandidatus išklausinėja europarlamentarai.
„Jie norės, kad jų balsas būtų išgirstas“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ vykdomasis direktorius Mujtaba Rahmanas, kalbėdamas apie įstatymų leidėjus.
Jis pridūrė, kad EP paprastai noriai naudojasi proga pasinaudoti savo galiomis ir atmesti kai kuriuos kandidatus.
„Sunkus kelias“
Apžvalgininkai mano, kad Vengrijos pasirinktam dabartiniam plėtros komisarui Oliveriui Varhelyi gali tekti griežti klausimai, nes jo šalis jau seniai nesutaria su Briuseliu dėl Ukrainos ir teisinės valstybės klausimų.
Pranešimai, kad Italijos Europos reikalų ministras Raffaele Fitto iš šalies kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) gali gauti ekonomiką atsakingo EK vicepirmininko postą, taip pat kai kuriuos papurtė.
Prancūzų europarlamentarė centristė Valerie Hayer apibūdino šį pasirinkimą kaip nepateisinamą.
Dar vienas galvos skausmas U.von der Leyen buvo lyčių pusiausvyra.
Buvusi Vokietijos gynybos ministrė buvo prašiusi ES šalių pasiūlyti po vyrą ir moterį, kurie galėtų užimti eurokomisarų kėdes jos naujoje administracijoje, tačiau šis prašymas iš esmės buvo ignoruojamas.
Į 27 narių EK kartu su U.von der Leyen buvo nominuotos tik devynios moterys, įskaitant buvusią Estijos premjerę Kają Kallas kaip vyriausiąją bloko diplomatę.
Ankstesnėje U.von der Leyen administracijoje nuo pradžios dirbo 12 moterų ir 15 vyrų.
Pranešama, kad 65 metų politikė bandė daryti spaudimą kai kurioms šalims, kad jos pakeistų savo siūlomus vyrus moterimis, tačiau šią savaitę pripažino, kad tai buvo „sunkus kelias“.
U.von der Leyen yra teisi, siekdama lyčių lygybės, nors „galbūt ji tai pasakė nepakankamai anksti ir nepakankamai ryžtingai“, teigė liberaliajai partijai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) vadovaujanti V.Hayer.
Visa tai gali užtęsti procesą ir atitolinti naujosios komisijos, kuri turėtų pradėti dirbti lapkritį, darbo pradžią.
„Įtariu, kad naujoji komanda pradės dirbti nuo gruodžio“, – sakė M.Rahmanas iš „Eurasia Group“.
Kol kas, daugėjant spekuliacijų, europarlamentarė Marie-Pierre Vedrenne teigė: „Tai keista savaitė Briuselyje, kai reikia palaukti, kad pamatytum.“