Rusijos derybininkas Aleksandras Lavrentjevas sakė, kad dokumentus, kuriuose išdėstyta, kaip tos keturios zonos turėtų veikti, dar „reikia užbaigti“, nors trys šalys dėl jų „iš esmės susitarė“ po dviejų dienų derybų Kazachstane.
Maskva ir Teheranas, palaikantys Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, bei svarbi opozicijos frakcijų rėmėja Ankara gegužę susitarė įkurti keturias vadinamas „deeskalavimo“ zonas. Tai naujausias tarptautinis bandymas sumažinti smurtą karo niokojamoje šalyje, kurioje nuo 2011 metų kovo, kai prasidėjo Sirijos konfliktas, jau žuvo daugiau kaip 320 tūkst. žmonių.
Gegužę priimtame susitarime buvo iš esmės susitarta dėl zonų, kuriose sukilėliai ir vyriausybės pajėgos šešiems mėnesiams turės nutraukti kovos veiksmus, uždrausti lėktuvų skrydžius. Tačiau Rusija, Turkija ir Iranas nespėjo nustatyti šių zonų tikslių ribų iki numatyto birželio 4 dienos termino.
Dabar tarptautiniai derybininkai turi galutinai susitarti dėl šių zonų ribų ir nuspręsti, kas jas kontroliuos.
A.Lavrentjevas: „Mums dar nepavyko tiesiogiai nustatyti šias deeskalavimo zonas.“
„Mums dar nepavyko tiesiogiai nustatyti šias deeskalavimo zonas“, – sakė A.Lavrentjevas, bet pabrėžė, kad „de facto“ tos saugios zonos yra realios.
Jis dar pridūrė,kad kol kas nėra aiškaus susitarimo tebesiginčijamu klausimu – kurios „konkrečios pajėgos“ kontroliuos tas zonas.
Manoma, kad šiose keturiose saugumo zonose gyvena daugiau nei 2,5 mln. žmonių. Šios zonos apima sukilėlių kontroliuojamą Idlibo provinciją, šiaurines Homso provincijos dalis, rajonus šalies pietuose ir opozicijos Rytų Gutos anklavą netoli Damasko.
Kitas Rusijos, Irano ir Turkijos derybinių susitikimas turėtų vykti rugpjūtį Teherane, nurodo Rusijos naujienų agentūros.
