Jauni, agresyviai nusiteikę vyrai spardo į langus, mėgina išlaužti duris. Įsisupę į Turkijos vėliavas ir netverdami įsiūčiu jie šūkauja gatvėse. Šis socialiniuose tinkluose sklindantis vaizdo įrašas – ne iš Turkijos, o iš Gelzenkircheno miesto Šiaurės Reino Vestfalijoje.
Tai nerimą keliančios scenos: apie 150 prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šalininkų savaitgalį nusiaubė jaunimo centrą, kuriame renkasi Fethullah Gulenui prijaučiantys turkai. Centrą jie užpuolė praėjus vos keletui valandų po to, kai Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas šį Amerikoje gyvenantį pamokslininką apkaltino karinio pučo organizavimu.
Gelzenkirchenas anaiptol nėra vienintelė Vokietijos vieta, kur po žlugusio perversmo griebtasi nusikalstamų veiksmų. Netoli Augsburgo esančiame Gersthofene akmenimis apmėtytas Guleno judėjimui prijaučiantis švietimo centras, dužo už keleto kilometrų esančio kultūros centro langai.
Štutgarte Guleno sąjūdžiui artimai mokyklai po gautų grasinimų paskirta policijos apsauga. Šiaurės Reino Vestfalijoje turkai nusiaubė parduotuves, neva priklausančias oponentų judėjimui.
Įtampa tarp Erdogano šalininkų iš vienos pusės ir kurdų, kemalistų bei Guleno šalininkų – iš kitos Vokietijoje nėra naujas reiškinys. Tačiau aštrėjant konfliktui Turkijoje, ir Vokietijoje atmosfera tarp grupuočių kaista.
Kas Vokietijoje nėra R.T.Erdogano šalininkas, tam tenka gūžtis
Daugiausia pagrindo baimintis turi Guleno judėjimui artimos organizacijos. „Dabartinė situacija – gąsdinanti,“ – dienraščiui „Welt“ sakė Guleno judėjimo Vokietijoje atstovas spaudai Ercanas Karakoyunas.
Judėjimo nariai sulaukia grasinimų, atakuojami jų susitikimo centrai, ant pastatų sienų tepliojami užrašai „Neerzink turko“.
„Tonas tarp konservatyvių islamiškų pažiūrų ir liberalių pasaulietiškų pažiūrų turkakilmių Vokietijos gyventojų darosi vis aštresnis ir agresyvesnis,“ – sunerimęs kurdų bendruomenės Vokietijoje pirmininkas Ali Ertanas Toprakas. Pasak jo, demokratinis diskursas tarp skirtingų turkakilmių grupių Vokietijoje tapo nebeįmanomas.
Rimtai įbauginti ir Vokietijos alavitai. „Iš Turkijos mus pasiekia žinios, jog Erdogano šalininkai siaubia socialdemokratų opozicionierių ir alavitų gyvenamas gatves“, o „iš Vokietijos musulmonų bendruomenių iki šiol negirdėjome tokių veiksmų pasmerkimo,“ – guodėsi alavitų bendruomenės Vokietijoje pirmininko pavaduotojas Azizas Aslandemiras.
Yra netgi priešingai, priešiškumas kurstomas. Tarkime, Turkijos islamo sąjungos religiniams reikalams „Ditib“ finansuojama mečetė Hagene (Šiaurės Reino Vestfalija) „pasipuošė“ iškaba: „Tėvynės išdavikams čia neleidžiama melstis!“
O aktyvistė Betül Ulusoy, sėkmingai kovojusi už skarų ryšėjimą valstybinėse Vokietijos įstaigose, savaitgalį savo „Facebook“ paskyrą turkiškai įrašė: „Perversmas pralaimėjo dar neprasidėjęs. Tačiau jis atnešė ir palaimingų pasekmių, dabar galėsim iškuopti dalį mėšlo. Kiekvienas gaus savo bausmę. Su Dievo pagalba.“
R.T.Erdoganas tikslingai kursto priešiškumą tarp Vokietijos turkų
„Savo pareiškimais apie „kerštą ir valymus“ prezidentas supriešina visuomenę“, – sakė turkų bendruomenės Vokietijoje federalinis pirmininkas Gökay Sofuoglu. Jis įsitikinęs, kad šios priemonės palies ne vien pučistus.
Šią eskalaciją, pasak G.Sofuoglu, didina pats Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas, specialiai įsteigęs telefoninių skambučių karštąją liniją, kuria galima informuoti apie turkų opozicijos narius Vokietijoje. Socialiniuose tinkluose plačiai agituojama šia įdavinėjimo galimybe naudotis.
„Tai – pragaištinga įvykių eiga“, – perspėja Sofuoglu: „Visi, kaip nors kritikuojantys Erdoganą, tuoj pat laikomi arba PKK (Kurdistano darbininkų partijos) aktyvistais, arba Guleno rėmėjais. Užtenka nebūti vienos nuomonės su prezidentu, kad tave įtrauktų į sąrašus.“ O ir pats bendruomenės pirmininkas prisipažino gaunąs grasinimų.
Didelis konflikto potencialas
Konflikto potencialą Vokietijoje įvertinti leidžia pastarųjų rinkimų į Turkijos parlamentą rezultatai. Beje, teisę dalyvauti juose turi mažesnė pusė 3,5 milijono Vokietijoje registruotų turkakilmių gyventojų. Iš jų praėjusių metų lapkritį islamistinei Erdogano partijai AKP savo balsus atidavė 59,7 procentai, prokurdiškai HDP – 15,9 procentų, o nacionalistinio judėjimo sąjungai MHP – 7,5 procentai Vokietijoje balsavusiųjų.
Nacionalistinio judėjimo sąjunga MHP laikoma parlamentine dešiniųjų radikalų grupuotės „Pilkieji vilkai“ atšaka. Nacionalistinėmis nuostatomis ji gerokai lenkia Erdogano partiją AKP, jai simpatizuoja nemaža dalis užsienyje gyvenančių turkų. Ir šį savaitgalį įvairiose Vokietijos vietose vykusiose demonstracijose buvo galima matyti turkų rasistų gestą – taip vadinamą vilko pasveikinimą.
Suprantama, kad visos šios tendencijos Vokietijos politikams kelia galvos skausmą. Kas prieš kitaminčius griebiasi smurto, prieš tą teisinė valstybė privalo imtis ryžtingų priemonių, – ragino Stephanas Mayeris, krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ekspertas vidaus reikalams.
Politikai bei teisėsauga turi siųsti aiškius signalus: tik taip pavyks užkirsti kelią smurtiniams Erdogano šalininkų ir priešininkų susidūrimams Vokietijos gatvėse.
