Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) dar 2017 metais apkaltino 11 kairiųjų pažiūrų „antifašistų ir anarchistų“ planavus sprogdinimus per pasaulio futbolo čempionatą ir prieš 2018-ųjų prezidento rinkimus.
Kaltinamųjų tariamas planas buvo destabilizuoti valstybę ir nuversti valdžią. Keturiems atsakovams nuosprendis dar nėra paskelbtas.
Jaunuoliai, anot prokurorų, buvo susibūrę į teroristinę grupę „Tinklas“, kurios nariai entuziastingai žaidė šratasvydį. FSB paskelbė, kad tokie žaidimai iš tiesų buvo pasiruošimo perversmui pratybos, o „Tinklą“ uždraudė dar pernai balandį.
Anot pačių aktyvistų ir jų atstovų, byla nuo pat pradžių kvepėjo klastote. Keli atsakovai tvirtino, kad buvo kankinta, jiems taip pat grasina, o „Amnesty International“ teigia, kad jaunuoliai buvo nuteisti už narystę „neegzistuojančioje teroristinėje organizacijoje“.
FSB vaizduotės vaisius
Visi septyni nuteistieji – jauni vyrai, o ilgiausia laisvės atėmimo bausmė – 18 metų – skirta tariamam sąmokslo organizatoriui Dmitrijui Pčelincevui. Jis esą ir įkūrė teroristinę grupę.
Bet triukšmo Rusijoje dėl šios bylos itin daug. Ir triukšmauja žmogaus teisių gynėjai – pavyzdžiui, garsi organizacija „Memorial“ skelbia, kad byla sufabrikuota ir politinė, o nuteistieji – politiniai kaliniai.
„Reikalaujame, kad jie būtų tučtuojau paleisti ir kad visi jiems pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo teroristinės grupės veikloje būtų panaikinti“, – dar gruodį pranešime pareiškė „Memorial“.
Panašios nuomonės laikosi ir „Amnesty International“ Rusijos skyriaus tyrėja Natalija Priluckaja. Ji pareiškė, kad kaltinimai yra šalies saugumo tarnybų vaizduotės vaisius.
Esą iš pat pradžių buvo aišku, kad joks „Tinklas“ neegzistuoja, o kalbėti reiktų tik apie grupę jaunų žmonių, mėgstančių žaisti šratasvydį.
„Pagrindinė problema šioje byloje – vykę kankinimai. Kai tik išgirstame apie kankinimus, iškart užduodame klausimus apie įrodymų legitimumą.
Kankinimai Rusijoje įprasti. Kadangi dirbame tokį darbą, sulaukiame daug skundų dėl kankinimų, ypač iš žmonių, teisiamų pagal kaltinimus ekstremizmu ir terorizmu“, – kalbėjo N.Priluckaja.
Iš pat pradžių buvo aišku, kad joks „Tinklas“ neegzistuoja, o kalbėti reiktų tik apie grupę jaunų žmonių, mėgstančių žaisti šratasvydį.
Aktyvistės teigimu, „Amnesty International“ atstovų pokalbiai su kaltinamųjų giminaičiais leidžia manyti, kad įkalčiai buvo pakišti. Kokie jie? FSB sako per kratas aptikusi du pistoletus „Makarov“ ir granatą.
Nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“ straipsnį apie šią bylą papuošė antrašte „Septynios priežastys, kodėl netikime tyrėjais“. Žurnalistai irgi rašo apie kankinimus, itin silpnus įrodymus ir teroristinio plano nebuvimą.
Kankino ir vertė prisipažinti netiesą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu teigia, kad būtų „netinkama“, jei šalies lyderis įsikištų į bylos nagrinėjimą.
„Prezidentas ne kartą gilinosi į šią situaciją ir ne sykį nurodė pareigūnams kruopščiai patikrinti, ar nenusižengiama įstatymams. Kitoks kišimasis į tyrėjų darbą neįmanomas“, – pareiškė D.Peskovas.
Viskas prasidėjo 2017 metų spalį, kai FSB sulaikė Penzos universiteto studentą Jegorą Zoriną ir apkaltino jį teroristine veikla. Pareigūnai netrukus pranešė, kad jaunuolis pripažino kaltę ir nurodė tariamus savo bendrininkus.
Nepraėjo nė diena, kai buvo suimti dar du tariami grupės nariai, vėliau – ir likusieji. Pernai sausį buvo nuteistas pirmasis kaltinamasis Igoris Šiškinas, į kalėjimą pasiųstas pusketvirtų metų laikotarpiui.
Jaunųjų aktyvistų šalininkai specialiai įkurtame tinklalapyje rupression.com rašo, kad FSB tardytojai sulaikytuosius kankino elektra, taip pat juos mušė ir laikė pakabintus žemyn galva.
Ilgiausios bausmės sulaukęs 27-erių D.Pčelincevas sako, kad yra veganas, domisi aplinkosauga ir dirba šaudymo instruktoriumi. Jis pripažįsta, kad su kitais aktyvistais užsiėmė „antiautoritarine veikla“, bet pabrėžia, jog jokios grupės ar lyderio nėra.
V.Filinkovas: jie elektrošoku man nukrėtė kojas, tada antrankius. Vis suduodavo per nugarą, pakaušį. Beveik iškart pasidaviau. Ėmiau šaukti, kad pasakysiu viską, ko jie nori. Bet mane toliau mušė.
„Mane apkaltino planavimu kažką planuoti, bet niekas nežino ką. Atsakovai vienas kito nepažinojo. Nieko kartu neveikėme, tik kartais, labai retai, susidurdavome per koncertus, blusturgius, sporto renginius.
Vienintelis bendras dalykas, kuris mus siejo, buvo dalyvavimas pilietinių organizacijų veikloje. O tai režimą varo iš proto“, – atsakymuose žurnalistams iš kalėjimo rašė D.Pčelincevas.
Dar vienas atsakovas Viktoras Filinkovas, kuris nuosprendžio dar neišgirdo, buvo sulaikytas Sankt Peterburge, įgrūstas į autobusiuką, nuvežtas į priemiesčius ir ten kankintas.
„Jie elektrošoku man nukrėtė kojas, tada antrankius. Vis suduodavo per nugarą, pakaušį. Beveik iškart pasidaviau. Ėmiau šaukti, kad pasakysiu viską, ko jie nori. Bet mane toliau mušė“, – pasakojo V.Filinkovas.
Galiausiai 23-ejų Ilja Šakurskis tvirtino, kad FSB pareigūnai jam į burną sukišo kojinę, o kojas kratė elektra: „Maniau, kad gyvas neištrūksiu.“
