– Krymo aneksijos sukelta euforija pamažu blėsta. Kiek tikėtina, kad Vladimiras Putinas, norėdamas nukreipti dėmesį nuo ekonominio nuosmukio, vėl imsis Europos sienų perbraižymo? Ar Baltijos šalys turėtų nerimauti?
– Kol Putinas valdžioje, nerimauti turėtų visi. Jis – paranojiškas diktatorius, šaliai vadovaujantis jau aštuonerius metus. Kaip ir kiekvienas diktatorius, Putinas į ekonominį nuosmukį reaguoja politine agresija. Žiūrint į žemėlapį, Latvija ir Estija, turinčios sienų su Rusija, turėtų nerimauti labiausiai. Tuo tarpu greta Lietuvos esančiame Kaliningrade nėra patogu dislokuoti dideles pajėgas.
Krymas – visai kita istorija. Čia gyvena didelė rusų populiacija, kuri tuo metu tikėjosi iš aneksijos sulaukti naudos. Nors Latvijoje ir Estijoje taip pat gyvena daug rusų, čia nuotaika – visai kitokia. Be to, iš šių šalių V.Putinas sulauktų didžiulio pasipriešinimo.
Putinas – KGB vyrukas, ieškantis progų surengti slaptas operacijas, o ne karinis diktatorius, siekiantis didelės konfrontacijos.
Vis dėlto abejoju, kad šiame regione bus imtasi kokių nors rimtų karinių veiksmų. Pulti NATO šalis, kuriose stovi amerikiečių bazės, nėra Putino stilius. Jis – KGB vyrukas, ieškantis progų surengti slaptas operacijas, o ne karinis diktatorius, siekiantis didelės konfrontacijos.
Bandydamas nuspėti, į ką bus nukreipta V.Putino agresija, žiūrėčiau kitomis kryptimis – Gruziją, kitas Kaukazo šalis. Esu linkęs manyti, kad jis ir toliau bandys pakenkti Vakarų demokratijoms – taip, kaip daro dabar. O Angela Merkel ir Vokietija bus pagrindinis jo taikinys.
– Šį pavasarį į Rusijos gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Kokią įtaką šie protestai padarė politiniam šalies elitui?
– Natūralu, kad kiekviena diktatūra aštriai reaguoja į bet kokią veiklą, grasinančią pakenkti jos galiai. Todėl Putinas, norėdamas tuos protestus užgniaužti, gali imtis dar žiauresnių priemonių. Kyla tik vienas klausimas: ar protestams pasiekus naujas aukštumas, jis turės pkankamai išteklių tai padaryti. Taip pat neaišku, ar režime nėra plyšių, galinčių užkirsti kelią jo žiauriems veiksmams.
– Kai Sankt Peterburge buvo įvykdytas teroro išpuolis, sąmokslo teorijų mėgėjai jo organizavimu apkaltino Rusijos valdžią, bandančią nukreipti dėmesį nuo protestų. Kiek tikėtina ši versija?
– Esu vienas iš tų, kurie mėgsta sąmokslo teorijas. Manau, kad šiuo atveju šis terminas nėra tikslus, kadangi žodis „sąmokslas“ reiškia, jog bandai reiškinius pagrįsti neįprastais argumentais.
Šalyje, kurią valdo V.Putino KGB, nuo 1999-ųjų buvo įvykdyta daugybė sprogdinimų. KGB ne kartą buvo kaltinta išpuolių prieš savo piliečius vykdymu, o tie kaltinimai buvo paremti tvirtais faktais.
Mes nežinome, kas įvykdė teroro išpuolį Sankt Peterburge. Tačiau stebėdami, kaip į jį reagavo valdžia, ir kaip buvo ieškota atpirkimo ožių, galime daryti prielaidą, kad matėme dar vieną KGB operaciją. Galima spėti, kad ji buvo skirta parodyti Vakarams, kad V.Putinas – sąjungininkas kovoje su terorizmu.
