76 proc. mokyklų draudė
Vidurinės mokyklos mokytoja Nancy Streit supranta, kaip sunku dėl vaiko dėmesio konkuruoti su išmaniuoju telefonu. Tačiau, pati turėdama atžalų, žino, kad šie prietaisai yra būtini ištikus nelaimei.
Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC portale cituojami pedagogės žodžiai, kad dažniausiai skambina tėvai. Nors ji neleidžia naudotis telefonais klasėje, mokiniai nuolat apeina taisykles.
Antras pagal dydį šalyje Los Andželo mokyklų rajonas, kuriame dirba M.Streit, yra naujausias, šią savaitę uždraudęs mokyklose naudotis išmaniaisiais telefonais.
Šis sprendimas nėra išskirtinis. Vis daugiau JAV valstijų ir mokyklų svarsto, kaip suvaldyti stiprėjančią vaikų priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių, teigia BBC.
Dvi daugiausiai gyventojų turinčios JAV valstijos – Niujorkas ir Kalifornija – svarsto naujas politikos priemones šiuo klausimu. Jų gubernatoriai neseniai pasisakė už išmaniuosius telefonus klasėse draudžiančius teisės aktus.
2021-2022 mokslo metais apie 76 proc. mokyklų draudė naudoti mobiliuosius telefonus ne akademiniais tikslais.
Pavasarį Indianos gubernatorius jau pasirašė atitinkamą teisės aktą, jis turėtų įsigalioti rudenį.
Šios pastangos yra naujausias ilgų diskusijų dėl išmaniųjų telefonų naudojimo mokyklose etapas ir sutampa su po pandemijos kilusiu susirūpinimu dėl jaunimo psichikos sveikatos.
Daugumoje JAV mokyklų jau galioja tam tikros telefonų naudojimo taisyklės. Švietimo departamento duomenimis, 2021-2022 mokslo metais apie 76 proc. mokyklų draudė juos naudoti ne akademiniais tikslais.
Bet naujausiais teisės aktais siekiama dar daugiau. Matyti ir retas dviejų partijų sutarimas – ir respublikonų, ir demokratų kontroliuojamų valstijų įstatymų leidėjai vykdo panašią politiką.
Pernai Florida pareikalavo, kad mokyklos uždraustų į klases įsinešti telefonus ir blokuotų prieigą prie socialinės žiniasklaidos per mokyklų wi-fi.
Įstatyme taip pat nurodyta mokykloms „mokyti apie socialinį, emocinį ir fizinį socialinės žiniasklaidos poveikį“.
Atskiri rajonai tokiose valstijose, kaip Meinas ir Virdžinija, taip pat turi griežtesnes telefonų naudojimo taisykles.
Ar ribojimai veiks, nežinia
Susirūpinimas dėl telefonų mokyklose egzistuoja beveik tiek pat laiko, kiek egzistuoja šie prietaisai, ir dėl to nėra vieningos nuomonės, rašo BBC.
Baiminantis dėmesio blaškymo ir prekybos narkotikais, ryšio įrenginius klasėse norėta drausti jau praėjusio amžiaus 9-ajame deš.
1999 m. Kolumbaino mokykloje įvykusios šaudynės, per kurias žuvo 13 žmonių, paskatino kai kuriuos tėvus ir mokyklas iš naujo įvertinti telefonus kaip pagrindinę komunikacijos priemonę ekstremaliose situacijose. Valstijos ėmė švelninti taisykles.
Daugiau nei 3 valandas per dieną socialiniuose tinkluose praleidžiantiems paaugliams kyla dvigubai didesnė psichikos sveikatos problemų – nerimo, depresijos – rizika.
Mokykloms pastebėjus, kad telefonai vis labiau blaško mokinių dėmesį, skatina elektronines patyčias ir gali būti priemonė mokiniams sukčiauti atliekant užduotis, diskusijos atsinaujino.
Niujorkas, kuriame priskaičiuojama daugiau nei milijonas mokinių, ėmė taikyti griežtą draudimą, bet 2015 m. pakeitė kursą ir leido atskiroms mokykloms apsispręsti, kaip elgtis.
Dabartinė ribojimų banga kilo ekspertams reiškiant susirūpinimą dėl mokinių psichikos sveikatos ir socialinės žiniasklaidos naudojimo.
Vienas iš aukščiausių Amerikos sveikatos apsaugos pareigūnų šiomis dienomis paragino socialinės žiniasklaidos platformose skelbti įspėjamuosius užrašus, panašius į spausdinamus ant cigarečių dėžučių.
Generalinis chirurgas Vivekas Murthy įspėjo, jog socialinė žiniasklaida didina riziką, kad vaikai patirs nerimo ir depresijos simptomų, nors atitinkamų tyrimų rezultatai buvo nevienareikšmiai.
Anot jo, kai besimokydami vaikai siunčia SMS draugams, susirašinėja ir naršo socialinėje žiniasklaidoje, jiems sunku ne tik mokytis, bet ir mokykloje užmegzti santykius bei draugystę.
2019 m. paviešintame tyrime buvo nustatyta, kad paaugliams, daugiau nei 3 valandas per dieną praleidžiantiems socialiniuose tinkluose, kyla dvigubai didesnė psichikos sveikatos problemų – nerimo, depresijos – rizika.
Vienas sveikatos apsaugos pareigūnas paragino socialinės žiniasklaidos platformose skelbti įspėjamuosius užrašus, panašius į spausdinamus ant cigarečių dėžučių.
Ar pavyks pakeisti politiką? Mokykloms visuomet sunkiai sekėsi rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir noro nerti į socialinę žiniasklaidą.
Nacionalinės mokyklų saugumo tarnybos prezidento Keno Trumpo žodžiais, nurodymai neveiks be tvirto bendruomenės sutarimo ir nuoseklaus vykdymo.
