Hudsono instituto kleptokratijos programos ekspertai „Kleptokratijos archyvą“ rengė daugiau nei metus, o nuo antradienio jau galima naršyti po parengtą duomenų bazę.
Vadinamajame kleptokratų žinyne – 3 tūkstančių dokumentų ir 100 tūkstančių puslapių, kuriuose pateikiama informacija beveik apie 100 „įdomių asmenų“. Kol kas – daugiausia iš Rusijos ir Ukrainos, bet taip pat – Gruzijos, Uzbekistano.
Apie V.Putiną – 800 dokumentų
Instituto ekspertai pabrėžia, kad visi šie asmenys „dėl daug priežasčių“ yra siejami su kleptokratiniais režimais, bet vien tai, jog jie įtraukti į sąrašą, dar nereiškia kokio nors nusikaltimo. Žinoma, tikimasi, kad išvadas padarys patys skaitytojai.
Be to, yra ir tokių asmenų kaip, pavyzdžiui, 2006 metais Londone nunuodytas Aleksandras Litvinenka. Jis žinyne atsidūręs ne dėl to, kad užsiėmė nusikalstama veikla. Jis – tiesiog svarbi dėlionės dalis, kalbant apie kleptokratinį režimą Maskvoje.
Pateikiama trumpa kiekvieno asmens biografija, o dokumentų kataloge galima peržvelgti viešai prieinamus dokumentus apie jų vykdytus verslo sandėrius, bylų, kurių subjektai jie yra, įrašus, bankų duomenis.
„Ši informacija niekada anksčiau nebuvo pateikta taip išsamiai ir tuo pačiu niekada nebuvo taip lengvai pasiekiama“, – pristatydamas iniciatyvą skelbė Hudsono institutas.
Ekspertai įsitikinę, kad „Kleptokratijos archyvas“ taps puikiu informacijos šaltiniu žurnalistams, mokslininkams, politikams, teisėsaugai, žinoma, ir visuomenei: „Jaučiamas vis didesnis susirūpinimas dėl kleptokratinių režimų keliamos grėsmės“.
Naršyti po „Kleptokratijos archyvą“ galima čia – pagal vardą ir pavardę, valstybę arba kompaniją.
Pavyzdžiui, tarp Rusijos atstovų galima rasti Londono „Chelsea“ futbolo klubo savininką Romaną Abramovičių, turtingiausią Rusijos moterį – buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmoną Jeleną Baturiną, be abejo, ir patį prezidentą Vladimirą Putiną. Apie jį – net 800 dokumentų.
Ekspertai įsitikinę, kad „Kleptokratijos archyvas“ taps puikiu informacijos šaltiniu žurnalistams, mokslininkams, politikams ir teisėsaugai.
Iš 94 žinyne aprašomų asmenų 60 yra rusai, vienu ar kitu būdu siejami su V.Putino režimu. Čia – ir oligarchas Vladimiras Jakuninas, ir naujosios Nacionalinės gvardijos vadovas, ištikimas Rusijos prezidento bendražygis Viktoras Zolotovas.
Sąraše – ir 21 ukrainietis. Čia – ir dabartinis prezidentas Petro Porošenka, ir buvę lyderiai Viktoras Janukovyčius bei Viktoras Juščenka, ir buvusi premjerė, „dujų princese“ tituluota Julija Tymošenko.
Iš Uzbekistano ir Gruzijos – tik po vieną atstovą. Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara Karimova, kaip įtariama, priima kyšius už bene kiekvieno stambesnio verslo sandorio palaiminimą.
Gruzijai atstovauja tik verslininkas Bidzina Ivanišvilis, 2012-2013 metais sugebėjęs išstumti Michailą Saakašvilį iš valdžios ir tapęs šalies premjeru.
Be abejo, sąrašas ilgės – ekspertai toliau pluša ieškodami svarbiausių dokumentų, o padėti gali ir paprasti žmonės, galbūt turintys įdomios informacijos.
Kodėl Rusija laikoma normalia valstybe?
Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone vyresnysis analitikas Marius Laurinavičius, kalbėdamas su 15min, džiaugėsi naująja iniciatyva – juolab kad jis ir pats netrukus pereina dirbti į Hudsono institutą ir prisidės prie „Kleptokratijos archyvo“ projekto.
„Iki šiol nieko panašaus nėra buvę. Jau dabar yra pakankamai daug medžiagos apie V.Putino režimą ir jo šaknis, bet dabar viskas bus sudėta vienoje vietoje. Visi skelbiami dokumentai kalba apie tai, kad Rusija yra mafijos valstybė.
O tai labai svarbu. Nesu naivus, bet manau, kad projektas gali padėti pakeisti Vakarų požiūrį į V.Putino sukurtą valdžios aparatą. Aišku, dabar Vašingtone galvos, išgirdus, kad Rusija yra mafijos valstybė, jau nebekraipomos.
Bet Rusija Vakaruose – ir Vašingtone, ir Briuselyje – laikoma korumpuota autokratija, bet vis tiek normalia valstybe“, – 15min kalbėjo M.Laurinavičius.
Anot jo, dabar, kai galima skaityti ne kokius nors analitikų pamąstymus, o dokumentus, kuriuose akivaizdžios nurodomos Rusijos sąsajos su mafija, „iškart kyla klausimų, kaip galima bendradarbiauti su Rusija daugybėje sričių“.
„Tokių dokumentų yra ne vienas ir ne du, pavyzdžiui, galima skaityti visą Šveicarijos žvalgybos paketą. O su autentiškais dokumentais nepasiginčysi“, – pabrėžė CEPA analitikas.
„Foreign Policy“ irgi pastebėjo: „Kleptokratijos archyvas“ į kleptokratijas žvelgia kaip į korumpuotų asmenų tinklus, o ne kaip į legitimias vyriausybes – to padaryti iki šiol nesugeba Vakarų lyderiai“.
Požiūris keičiasi tik pamažu
Ir pats M.Laurinavičius, ir Hudsono instituto ekspertai tikisi, kad šis žinynas domins ir paprastus vakariečius. Tačiau projektas visų pirma skiriamas žiniasklaidai ir tyrimų centrų profesionalams.
M.Laurinavičius: „Kol kas viešai kalbėti apie Rusiją kaip apie nusikalstamą režimą ryžtasi nedaug ekspertų ir pareigūnų. O aš manau, kad turime pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.“
„Kol kas viešai apie Rusiją kaip nusikalstamą režimą ryžtasi kalbėti ne pernelyg daug ekspertų ir pareigūnų. Nors požiūris keičiasi, tai dar nėra priimtina.
O aš manau, kad mes turime pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais. Tik tada galės pasikeisti Vakarų požiūris į Rusiją. Juk turime reikalą su mafija, jei tiksliau, KGB mafija – o tai dar baisiau.
Todėl turėtume visai kitaip vertinti Kremlių ir priimti kitokius sprendimus“, – 15min teigė M.Laurinavičius.
Jis ir pats netrukus prisijungs prie „Kleptokratijos archyvo“ kaupimo, nes buvo pakviestas dirbti Hudsono institute – viename prestižiškiausių tyrimų centrų JAV sostinėje.
Nors informacija kaupiama ir apie Kiniją bei Afrikos šalis, M.Laurinavičiui bus patikėta triūsti su duomenimis apie Rusiją, nes jis yra šios šalies politikos ekspertas.
„Vienas projekto tikslų – kovoti, kad ateitų supratimas apie tikrąją režimo Rusijoje prigimtį. Taip pat – kovoti su tais žmonėmis, kurie tvirtina, kad su dabartine Rusija galima susitarti ar kad Rusija gali pasikeisti“, – 15min teigė analitikas.
