Lenkijos ultradešiniųjų organizacija „Ordo Iuris“ prisistato nepriklausoma teisine organizacija. Ji Lenkijoje įregistruota kaip fondas.
Ji žinoma dėl dalyvavimo kampanijoje prieš Stambulo konvenciją ir, pasak Europos humanistų federacijos, „visais atvejais pasisako prieš abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ir civilinę partnerystę bei lytinį švietimą“.
„Ordo Iuris“ palaiko gerus ryšius su Lenkijos valdančiąja partija, o jos atstovų galima rasti valstybės institucijose.
Nors jos biuras Briuselyje jau du kartus buvo uždarytas, „Ordo Iuris“ ir toliau vykdo lobistinę veiklą Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.
Bando kelti paniką
Į lietuvių kalbą išverstas šios organizacijos kreipimasis buvo išplatintas alternatyvių naujienų svetainėje infa.lt .
„Nors Europos Sąjungos centralizavimas, remiantis blogiausiais istoriniais modeliais, pastaruoju metu labai paspartėjo, dar reikia daug nuveikti, kol jis bus visiškai įgyvendintas. Dar nevėlu šį procesą sustabdyti.
ES sutarčių keitimo procedūra oficialiai pradėta 2023 m. gruodžio 18 d., Europos Parlamentui priėmus projektą, kuris buvo perduotas Europos Sąjungos Tarybai“ (...)
Mūsų laukia procesas, kuris gali užtrukti apie dvejus metus. Vis dar turime laiko išreikšti savo nepritarimą ir informuoti Europos šalių piliečius apie grėsmės mastą“, – rašoma kreipimesi.
Nutylėjo keletą detalių
Tačiau panika keliama be reikalo, pasak ekspertų, tokia galimybė – labai miglota.
Šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumato tapimo viena šalimi.
Norint sukurti tam tikrą unitarinę politinę valstybę, reikėtų naujų sutarčių, kurias turėtų pasirašyti kiekviena narė.
2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas priėmė naują pasiūlymą iš dalies pakeisti Europos Sąjungos sutartį (ESS), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (ESS).
Siūloma nemažai pakitimų, tačiau tai ir lieka tik pasiūlymu, mat prieš priimant tokius svarbius sprendimus pirma reikėtų sušaukti Konventą, (kurį sudaro nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai bei valstybių ir vyriausybių vadovai), o taip pat sulaukti vieningo visų ES narių pritarimo.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas tokį sprendimą teigė, kad ši iniciatyva dar toli gražu nereiškia galutinio sprendimo.
„Reikėtų pasakyti, kad visa tai galėtų būti įgyvendinta tik su visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių pritarimu, o jo šiuo metu tikrai nėra ir apskritai, menka tikimybė, kad artimiausiais metais, artimiausioje ateityje būtų imtasi Europos Sąjungos sutarties keitimo“, – svarstė politikos ekspertas.
Pasak politologo, asmenys, viešai kalbantys apie EP pateiktą pasiūlymą, elgiasi nesąžiningai, nutylėdami faktą, kad jo įgyvendinimas yra sunkiai politiškai įmanomas.
Išties net EP vienybės šiuo klausimu vargu, ar pavyko rasti – rezoliucijai dėl ES sutarčių keitimo pritarė 291 EP narys, 274 nepritarė, o 44 susilaikė.
„Jeigu bandoma tokį įspūdį sudaryti, tai čia tada iš tiesų yra bandymas klaidinti. Tiesiog dalimi EP narių balsų buvo priimta išties radikalių reformų pasiūlymas, tačiau, kaip ir minėjau, jo neįmanoma įgyvendinti, jei tam nėra visų 27 Europos Sąjungos šalių pritarimo. Pats procesas yra gana ilgas“, – manipuliacijoms internete ragino nepasiduoti politologas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Pateikiant informaciją apie tariamą Europos „federalizaciją“ neužsimenama, kad tam būtinas visų šalių narių pritarimas – tai negali būti tik EP nuožiūra priimti sprendimai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
