„Gaila, kad rytoj reikės dirbti. Turėtų būti laisva diena ir mums, aš tikrai eičiau atsisveikinti su prezidentu“, – tokį pokalbį išgirdau Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske, kalbėjosi du rūbinės darbuotojai.
Tiesa, daugumai Gdansko gyventojų šeštadienis nėra darbo diena, tad, tikimasi, paskutinį kartą pabūti su meru, bent jau netoli jo, rinksis minios.
Taip pat skaitykite: Nužudyto Gdansko mero žmona: žmonėms sunku suvokti, kad neapykanta gali būti tokia didelė
Norinčiųjų atsisveikinti – minios
Minios rinkosi ir prie Europos Solidarumo centro, kuriame P.Adamowiczius buvo pašarvotas ketvirtadienio vakarą. Centras, pastatytas ne be buvusio ilgamečio mero pastangų, duris atvėręs laikė visą parą, kad žmonės galėtų ateiti ir atsisveikinti. Čia traukė maži ir seni – stovėjo ilgoje eilėje lauke, kuri kartais siekė net du kilometrus, pučiant pajūriui būdingam vėjui, smelkiantis drėgmei, vėliau – ir paspaudus nedideliam šaltukui.
Čia su vyru ir tėvu atsisveikino ir Pawelo Adamowicziaus našlė Magda bei dvi jų dukros Antonina ir Teresė. Taip pat brolis, kiti artimieji, bendražygiai, kolegos, draugai ir pažįstami.
Įvairių visuomeninių organizacijų, draugijų atstovai savo padėką ir paskutinį sudie merui ištarė ketvirtadienio vakarą šalia didelėmis raidėmis užrašyto miesto pavadinimo „Gdansk“. Ten skambėjo atsiminimai apie bendrus darbus ir žodžiai, kad P.Adamowiczius buvo tas, kuris rėmė geras idėjas, kuris nebijojo prisipažinti suklydęs, kuriame nebuvo svarbu kito žmogaus gimtoji kalba, odos spalva, politinės pažiūros ar seksualinė orientacija.
Eisena per merui svarbias vietas
Iš Europos Solidarumo centro kolona su mero karstu į Šv. Mergelės Marijos baziliką pajudėjo penktadienį jau temstant, 17 val. Kelias, kuriuo merą į paskutinę kelionę lydėjo tūkstantinį minia, ėjo pro tas vietas, kurios merui buvo svarbios ir reikšmingos.
Pirmas trumpas stabtelėjimas – šalia bendrojo lavinimo licėjaus, kurį kažkada baigė P.Adamowiczius. Tada – prie daugiabučio, kurio viename iš butų jis užaugo gyvendamas su tėvais, kurie iki šiol ten gyvena. Toliau bus pravažiuota šalia jo lankytos pagrindinės mokyklos, bažnyčios, kurioje jis buvo pakrikštytas, aikštės su paminklu karaliui Jonui III Sobieskiui, šalia kurio jis kažkada dalyvavo Jaunosios Lenkijos mitinguose.
Kolonoje žengė įvairių Gdansko institucijų atstovai: universitetų, profesinio ir bendrojo lavinimo mokyklų, draugijų, organizacijų, bendruomenių ir t.t. Daugybė įvairaus amžiaus vaikų, moksleivių, lenkiškosios skautų organizacijos – harcerių – nariai. Visi jie nešė savas vėliavas, o kolona tęsėsi kelis šimtus metrų.
Eisena lydėjo ir pučiamųjų orkestras, o kartu skambėjo bažnyčių varpai.
Kolegų pagarba
Į bažnyčią mero karstą įnešė jo kolegos – šešių Lenkijos miestų merai: Varšuvos Rafalas Trzaskowskis, buvęs Vroclavo vadovas Rafalas Dutkiewiczius, Sopoto Jacekas Karnowskis, Glivicų Zygmuntas Frankiewiczius, Lubliko Krzysztofas Zukas ir Poznanės Jacekas Jaskowiakas.
Į Šv. Mergelės Marijos baziliką pateko visų pirma tie, kurie atlydėjo kolonoje mero karstą nuo pat Europos Solidarumo centro ir priklauso įvairioms organizacijoms. Žinoma, pirmieji ten ėjo artimieji.
Laidotuvės numatytos šeštadienį. Naktį palaikai bus kremuoti, o sausio 19-osios vidurdienį urną ketinama palaidoti svarbiausioje Gdansko bažnyčioje – Šv. Mergelės Marijos bazilikoje.
Laidotuvėse dalyvaus ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su sostinės tarybos nariu Jaroslavu Kaminskiu. Su Vilniuje P.Adamowiczių siejo ypatingas ryšys. Abu jo tėvai buvo kilę iš Vilniaus, jis buvo tas, kuris noriai ėmėsi bendradarbiavimo su Lietuvos sostinę, rengė Vilniaus dienas Gdanske, Gdansko – Vilniuje. P.Adamowiczius yra apdovanotas garbingiausiu Vilniaus apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
Sausio 18 d. ant Vilniaus Rotušės fasado nuo 17 val. iki vidurnakčio galima išvysti jo nuotraukos vaizdo projekciją, sausio 18 ir 19 dienomis Trijų Kryžių paminklas apšviestas Gdansko miesto vėliavos spalvomis – raudonai ir geltonai.
Taip pat skaitykite: Vilnius pagerbs nužudytą Gdansko merą
Mirė nuo užpuoliko rankos
P.Adamowiczių užpuolė 27-erių metus vyras sekmadienio vakarą per labdaros renginį "Didysis šventinės paramos orkestras" (WOŚP), kurio metu rinktos lėšos visoje Lenkijoje vaikų ligoninėms. Pasinaudojęs žiniasklaidos pažymėjimu jis užlipo ant scenos ir peiliu kelis kartus dūrė merui, ką tik pasakiusiam sveikinimo kalbą.
"Gdanskas yra dosnus, Gdanskas dalijasi gėriu, Gdanskas nori būti solidarumo miestu. Už visa tai nuoširdžiai jums dėkoju, nes Gdansko gatvėse, aikštėse aukojote pinigus, savanoriavote. Tai yra nuostabus dalijimosi gėriu laikas. Myliu jus visus. Gdanskas yra nuostabiausias miestas pasaulyje. Ačiū jums!" – simboliška, bet būtent taip kalbėjo meras renginio metu.
Tokie buvo jo paskutiniai žodžiai, gal tai dar viena priežastis, kodėl tiek daug žmonių norėjo su juo atsisveikinti. Vienas įspūdingiausių atsisveikinimo gestų - didžiulė širdis Solidarumo aikštėje, išdėliota iš raudonų ir baltų žvakių.
