Vieno karščiausių šio plano šalininkų, JAV Iždo sekretoriaus Henry Paulsono teigimu, 700 mlrd. JAV dolerių dotacija atgaivintų kreditų rinkas ir palengvintų „blogų paskolų“ naštą, kuri yra prislėgusi daugumą bankų. Be to, plane numatoma, kad valdžia galėtų nuo bankroto gelbėti ne tik didžiuosius investicinius bankus ir kredito įmones, bet ir išsekusius pensijų fondus, mažus regioninius bankus. Taip būtų siekiama padėti namų savininkams, kuriems tapo per sunku mokėti paskolas.
Tačiau planas yra stipriai kritikuojamas tiek pačių amerikiečių, tiek Europos. „Turime galvoti ne tik apie Volstritą, bet ir apie paprastus žmones, kurie dėl paskolų krizės rizikuoja savo būstu“, – sakė Atstovų rūmų narė Nancy Pelosi. „Akivaizdu, kad ši krizė yra Bušo administracijos politikos pasekmė. Amerikiečiai turi teisę pasipiktinti“, – tvirtino Senato daugumos lyderis Harry Reidas.
Finansų krize susirūpinusi ir Europa. Prancūzija ir Vokietija jau paskelbė sieksiančios peržiūrėti savo finansų sistemas ir jas tobulinti. „Dabartinė krizė įrodo, kad mums reikia peržiūrėti patį kapitalizmą, remiantis etikos pagrindais. Pati save reguliuojanti rinka, kaip būdas spręsti problemas, nebetinka. „Laissez-faire“ (valstybės nesikišimas) nebetinka. Visagalė ir visažinė rinka mums nebetinka“, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Europos galingieji negailėjo kritikos Amerikai. „JAV prarado savo „supergalios“ statusą pasaulio finansų sistemoje. Nuo šiol pasaulis turės daugiau galios polių. Po krizės jis jau niekada nebebus toks, koks buvo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas. Pasak jo, Amerika stipriai pavėlavo reaguoti į prasidėjusią krizę ir nesugebėjo užkirsti jai kelio.
