Dar du laivai būtų buvę užgrobti, tačiau jų įguloms pavyko pabėgti. Tarptautinio jūrų biuro (IMB) Piratavimo monitoringo centro specialistai šią situaciją pavadino beprecedentine. Somalio valdžia prisipažino, kad suvaldyti piratų tiesiog nebepajėgia. Visoje šalyje aktyviai veikia islamistai, kurie jau pradėjo kontroliuoti didelį kroviniį uostą Kisimajo.
Krizė jūroje
Rugpjūčio 20-ąją dieną buvo užpultas Malaizijos tankeris „Bunga Melati Dua“, vežęs palmių aliejų Roterdamą. Laive buvo 29 Malaizijos ir 10 Filipinų piliečių. Pranešama, kad ekipažo nariai bandė priešintis, naudojo šaunamuosius ginklus, vienas iš jūreivių žuvo. Įlankoje patruliuojantis laivas „BMC“ iš Prancūzijos į pagalbą atplaukę per vėlai. Piratai nuplukdė grobį prie Somalio krantą ir pareikalavo 3 mln. dolerių išpirkos.
Kitą dieną, rugpjūčio 21-ąją, buvo užgrobtas Irano krovininis laivas su 29 žmonių įgula, japonų tankeris su 19 jūreivių įgula bei vokiečių krovininis laivas „BBC Trinidad“ su Antigvos ir Barbudos vėliava. Taip įkaitais tapo dar 9 žmonės. Visi laivai buvo nuplukdyti į Somalio teritorinius vandenis. JAV karinis laivas buvo nusiųstas vykdyti laivų paieškos bei stebėti įvykio vietos.
Tarptautinio jūrų biuro (IMB) Piratavimo monitoringo centras išsiuntė įspėjimą visiems laivams, esantiems Somalio regione, ragindamas naudoti radarus, kad išvengtų galimo užpuolimo. Taip pat centras paviešino dviejų nuolat dreifuojančių Adeno įlankoje piratų laivų nuotraukas.
Manoma, kad tai du Rusijos gamybos traleriai „Burum Ocean" ir „Arena" (arba „Athena"). Piratavimo monitoringo centro žiniomis, vienas iš tralerių nuolat dreifuoja 60 mylių į šiaurės rytus nuo Somalio regiono Bosaso uosto. Įspėjimas padėjo: rugpjūčio 23 d., šeštadienį, dviejų laivų – japonų tankerio bei libaniečių krovininio – kapitonai laiku pastebėjo pavojų ir spėjo pasprukti.
JTO paskelbė rezoliuciją, leidžiančią kariniams laivams persekioti Somalio vandenų piratus. NATO koalicinijų pajėgų jūreiviai, taip pat Prancūzijos admirolas Žereraras Valin kreipėsi į Somalio valdžią ir pareiškė, kad tvarka pirmiausia turi būti sausumoje. Somalio valdžia prisipažįsta nebevaldanti situacijos. Eilio miesto meras Abdulahis Saidas Jusufas oficialiai pareiškė: „Piratai stipresni už mus“.
Kaip danguje, taip ir žemėje
Laikinoji Somalio valdžia, vadovaujama ministro pirmininko Nur Hasano Huseino, nebepajėgia kontroliuoti nei šalies teritorijos, nei sostinės Mogadišo.
Somalyje nuo 1991 metų vyksta pilietinis karas – skirtingų klanų ginkluota kova. Pati Somalio Respublika praktiškai nebeegzistuoja. Nuo rugpjūčio 22 d. po dviejų kovos dienų Al Šaababo karinė grupuotė, atstovaujanti opozicinei Islamo laivų sąjungai, kontroliuoja didelį Kisimajo uostą.
Ginkluoti susidūrimai vyksta ir šalies sostinėje Mogadiše. Rugpjūčio 21 d. islamistai nesėkmingai užpuolė Prezidento rūmus.
70 procentų valstiečių šalies pietuose gresia badas. UNICEF duomenimis 36 procentai Somalio vaikų yra išsekę, kas 6 vaikas badauja. Valstybės biudžetas nesiekia 10 mln. dolerių, vyriausybė faktiškai yra bankrutavusi.
Taigi Somalio piratai yra tik bendros krizės dalis. Tačiau jie kelia ypatingą pavojų, nes didžiausia humanitarinės pagalbos dalis Somaliui yra transportuojama per jūrą.
Išsigelbėjimo viltis
Kai kurie analitikai dėl šių įvykių kaltina JAV. 2006 metais beveik visa Somalio teritorija buvo kontroliuojama islamistų iš Islamo laivų sąjungos. Tuo metu pilietinis karas buvo beveik užgesęs. 2006 metų vasarą nebuvo užfiksuota nė vieno piratavimo atvejo.
Tačiau JAV, vykdydama antiteroro politiką, susirūpino tuo, kad Somalis gali tapti islamistų prieglobsčiu. George'o Busho administracija pradėjo remti dabartinį prezidentą Abdulahą Jusufą ir šalis paskendo chaose. Somalio įvykiai vystėsi pagal Afganistano scenarijų.
Vienintelis galimas išsigelbėjimas nuo krizės yra derybos. JAV atstovai balandžio mėnesį susitiko su Islamo laivų sąjungos atstovais, susirūpinusiais dėl Al Šaababo radikalų išpuolių. Akivaizdu, kad derybos tęsis ilgai, tačiau tai jau žingsnis į priekį.
