„Teoriškai buvo įmanoma apginti Krymą. Tačiau reikėjo nesilaikyti mūsų partnerių rekomendacijų. Taip pat reikia suprasti, kad du ankstesni gynybos ministrai buvo su Rusijos pasais.
Kuo tuo metu buvo galima remtis kariuomenėje, kokiais daliniais, kokiais vadais, kai viskas buvo valoma? Tiesą sakant, neturėjome pakankamai laiko su tuo susidoroti. Ir vėlgi, tie nuolatiniai įspėjimai iš Vakarų, manau, suvaidino savo vaidmenį“, – aiškino jis.
-
Ukrainos žvalgyba surengė operaciją okupuotame Kryme
-
Gynybos ministerija: Rusija užkirto kelią 42 dronus įtraukusiam Ukrainos išpuoliui Kryme
-
V.Putino karas privertė rusus atsisakyti mėgstamos atostogų vietos
-
Tarp dronų ir raketų: kaip atrodys rugsėjo 1-oji Ukrainos mokyklose?
-
Vengrijos premjeras nežino ribų: ragina Kyjivą tartis su V.Putinu ir pamiršti narystę NATO
-
Rusai ieško naujos taktikos: įsirengė dronų paleidimo stotį Kryme
-
FSB sulaikė vyrą, įtariamą planavus sprogdinimą okupuotame Kryme
V.Kondratiukas, kuris 2010 m., Viktoro Janukovyčiaus laikais, buvo atleistas iš Ukrainos žvalgybos tarnybos, o 2014 m. grįžo į Kontržvalgybos departamento vadovo postą, prisiminė, kad tuo metu Oleksandro Jakymenkos (Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo iki 2014 m. vasario mėn.) įsakymu buvo išvalyta visa SBU kontržvalgybos bazė.
Ir būtent tuo metu prasidėjo įvykiai Kryme – nežinomi asmenys užėmė Krymo parlamentą Simferopolyje. Buvo žinoma tik tiek, kad šie žmonės save vadino „Krymo savigyna“.
Pasak V.Kondratiuko, kontržvalgybai pavyko „įsilaužti“ į parlamento vidaus stebėjimo kameras, kurių dėka jie sužinojo, kad ten buvo iki 100 žmonių, ginkluotų ne tik automatais, bet ir kulkosvaidžiais, o tai bylojo apie karinio dalinio požymius. Išanalizavus šių vadinamųjų „savigynos gynėjų“ komunikaciją telefonais nustatyta, kad dar prieš savaitę jie visi buvo Sevastopolio mieste, Rusijos jūrų pėstininkų dislokacijos vietoje.
„Ir nors jie buvo apsirengę civiliais drabužiais, mes pranešėme valstybės vadovybei, kad tai yra persirengę rusai ir kad tai yra karinis dalinys, o ne „savigyna“, – pažymėjo V.Kondratiukas.
„Saugumo tarnyba ėmėsi priemonių prieš Krymo parlamento narius, kurie kitą dieną neatvyko balsuoti. Tačiau tai nieko nepakeitė. Jų buvo mažiau, bet parašė, kad visi buvo vietoje ir jų parašai buvo padėti, ir sprendimas surengti referendumą buvo priimtas. Ir tada tai tapo kariniu klausimu – „žalieji žmogeliukai“, Čonharo perėmimas, lėktuvai pradėjo leistis... ir tada atsirado galimybė ginti Krymą tik karinėmis priemonėmis. Bet kad tai padarytume, turėjome apeiti mūsų partnerių rekomendacijas“, – prisiminė buvęs aukšto rango pareigūnas.
Anot generolo, pagrindinių G-7 šalių ambasadoriai pas Saugumo tarnybos vadovą atvykdavo kas tris valandas.
„Ir jie ėjo pas visus nacionalinio saugumo tarybos narius. Ir įtikinėjo, kad: jūs turite suvokti pasekmes. Jei panaudosite jėgą, susidarys tokia situacija, kokia buvo Sakartvele.
V.Janukovyčių Rusija vis dar laiko teisėtu prezidentu, nors jūs jį pašalinote, Kremlius pasinaudos tuo, kad pas jus, regis, vyksta pilietinis karas valstybės viduje, ir artimiausiu metu atveš V.Janukovyčių pas jus ant tankų ir pasodins jį į Kyjivą. Jūs negalite padaryti šios klaidos, šiandien turite įvertinti visas rizikas. O dėl Krymo – mes jį grąžinsime diplomatiniu būdu – bus sankcijos, ilgalaikės tarptautinės sankcijos“, – pasakojo V.Kondratiukas.
Prieš mėnesį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas, atsakydamas į žiniasklaidos klausimus, kada Ukrainos kariai įžengs į Krymą, trumpai kalbėjo „netrukus“, tačiau tikslios pusiasalio deokupacijos datos neįvardijo.
Tuo tarpu prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina tikrai deokupuos Krymą ir kad rusai iš pusiasalio pabėgs greičiau nei iš laikinai okupuoto Donbaso.
