2017 metais aštuonias išskirtines idėjas Europos politikoje jau apdovanojęs institutas šiemet atkreipė dėmesį ir į Lietuvą. E.Strasserio teigimu, be dėmesio inovacijoms europiečiams niekaip nepavyks išsaugoti demokratijos idėjos.
Su Vyriausybės atstovais ir įvairiais ekspertais susitikęs austras lietuviams patarė nebijoti investuoti į drąsius sprendimus ir nemanyti, kad inovacijos yra tik politinis burtažodis.
15min pakalbino Politikos inovacijų instituto kūrėją ir geriausių idėjų apdovanojimų organizatorių, kuris užsiminė, kad finalinis šių metų aptarimas gali įvykti Lietuvoje.
– Lietuvos politinėje erdvėje pakankamai populiaru kalbėti apie inovacijas. Partijų programose apie inovacijas populistiškai kalbama kaip apie savaiminį gėrį arba žadamas abstraktus jų pritaikymas. Kaip jūs paaiškintumėte inovacijų svarbą skaitytojui?
– Jūs nesate pirmas žmogus, kuris klausia tokio paties klausimo. Kitose valstybėse, kuriose lankausi žmonės taip pat klausia, kaip inovacijos ir politika sudera. Daugelis mano, kad jie sunkiai suderinami – kaip dantų pasta ir apelsinų sultys ar diplomatija ir Donaldas Trumpas. Bet jie sudera. Politikoje nuolat reikia naujų būdų veikti ir tai matyti visose Europos valstybėse, kur žmonės nusivilia politika, institucijomis, demokratija apskritai. Kai žmonės praranda pasitikėjimą būdais, kuriais įgyvendinama politika, tai jau ne skirtingų vertybių ar asmenybių klausimas.
Problema yra tai, kaip tie sprendimai įgyvendinami. Noriu, kad gyventume laisvoje ir demokratiškoje Europoje, o tam reikia pagerinti politinį procesą. Nesu toks protingas, kad pasakyčiau jums, ką reikia daryti, bet būtent todėl mes su partneriais iš įvairių valstybių ėmėme ieškoti politikų, kurie turi gerus atsakymus. Norime surasti šiuos politikus ir parodyti jų pasiteisinusius sprendimus kitiems.
– Manau, kad šiuo metu yra dvi populiariausios strategijos – vieni žvalgosi inovatyvių sprendimų, kai kiti siūlo grįžti prie esmių, prie politiko ir paprasto žmogaus dialogo. Kaip apgintumėte inovacijų idėją nuo skeptikų, kuriems atrodo, kad apie inovacijas kalbama jau dešimtmečius, tačiau jos nieko esmingo nekeičia?
Principas buvo kaip Vikipedijos tinklapyje, kai žmonės patys pildė tekstą ir daugiau nei 21 tūkstantis prancūzų prisidėjo prie šio įstatymo projekto kūrimo internete.
– Tiesioginis dalyvavimas yra išties svarbus aspektas, mažinant tą prarają tarp politikų ir žmonių. Pavyzdžiui, buvusi Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Axelle Lemaire, viena iš mūsų instituto apdovanotų politikų praėjusiais metais, pasiūlė įstatymo projektą rašyti ne ekspertams, o patiems Prancūzijos piliečiams. Principas buvo kaip Vikipedijos tinklapyje, kai žmonės patys pildė tekstą ir daugiau nei 21 tūkstantis prancūzų prisidėjo prie šio įstatymo projekto kūrimo internete. Vėliau šis įstatymo projektas buvo pristatytas Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje ir priimtas visuotiniu pritarimu. Tai geras pavyzdys, kaip žmonės ir dalyvauja politikoje ir rezultatyviai pritaiko naujus metodus.
– Kokias kitas jums ypatingą įspūdį palikusias inovacijas išskirtumėte?
– Viena iš tokių yra prancūzų politiko, buvusio ekonomikos ministro Jeano Arthuis idėja, kurios esmė yra pradedantiems specialistams suteikti tokias pačias galimybes, kurias turi, tarkime, užsienyje mokytis galintys studentai. Sukūrus tarptautinį tinklą, pradedantys specialistai galėtų padirbėti kitose valstybėse. Metai jų darbo užsienyje būtų patirties kaupimo laikas. Žinoma, tai būtų pritaikoma ne visiems darbuotojams, tačiau tam tikrose kompanijose dirbantys specialistai taip galėtų gauti daug vertingos patirties savo darbo lauke. Tai idėja, kuri nėra tiesiogiai susijusi su politika, tačiau jos įgyvendinimas yra politinis veiksmas.
– Žmonės linkę inovacijas sieti su didelėmis išlaidomis. Įsivaizduojama, kad nauji dalykai reikalauja nemažai lėšų, kad būtų pritaikyti ir įsisavinti.
– Nesutikčiau su šia mintimi. Yra daugybė pavyzdžių, kai naujos idėjos gimsta ne globaliu lygmeniu, o mažose savivaldybėse. Savivaldos politikai nėra taip ribojami ir sprendimus atlieka ryžtingiau nei Vyriausybės politikai. Jie aiškiau jaučia, kas reikalinga gyventojams ir gali tai įgyvendinti.
– Kaip atrodo Rytų Europa inovacijų kontekste?
– Pastebėjau, kad Rytų Europos politikoje yra daug naujų idėjų. Mano vizito metu turėjau puikų susitikimą su Lietuvos Vyriausybės atstovais, kurie išties nori pakeisti politinio proceso eigą. Kartu su Dalia Bankauskaite ir Vilniaus politikos analizės institutu, esu įsitikinęs, atrasime apdovanojimo vertų inovacijų Lietuvoje, kurias vėliau galėtų perimti kitos Europos valstybės. Kol kas per anksti įvardinti konkrečius projektus, kurie atkreipė dėmesį, nes vis dar vyksta jų atrinkimas.
– Kas nutinka po to, kai inovacija yra apdovanojama? Ar sekate jų įgyvendinimo kitose valstybėse procesą?
Turime pagerinti demokratiją, kad ją išsaugotume.
– Su praėjusių metų laimėtojais bendraujame ir veikiame kartu tam, kad jų inovacijos būtų pristatytos visam žemynui. Į konferencijas kviečiame tų sričių politikus, kuriuos galėtų sudominti konkreti idėja. Šį procesą planuojame plėsti, nes jis gali būti veiklus tik veikiant platesniu mastu. Neplanuojame tapti globaliu projektu, koncentruojamės į Europos problemas, nes pradžioje reiktų išsaugoti mūsų žemyną, o paskui jau visą planetą (juokiasi). Mes esame europiečiai ir mus veda meilė ir rūpestis mūsų žemynu, tad esame ir liksime europinis projektas.
– Žinau, kad esate politinės komunikacijos specialistas, dėstote Vienos universitete. Ar nemanote, kad dalis dabartinių politikos problemų yra lemtos didelio dėmesio komunikacijai, viešiesiems ryšiams, o ne diskusijai apie idėjas? Kad politikai bandydami atrodyti šauniai ir likti saugūs pereina prie viešųjų ryšių, o ne tiesioginio bendravimo su žmonėmis?
– Visų pirma, aš niekada dėl to nekaltinčiau žiniasklaidos (juokiasi). Visose Europos valstybėse, kuriose teko lankytis pastaruoju metu, pastebėjau skirtingus atsakymus, kodėl praraja tarp politikų ir rinkėjų didėja, nepasitikėjimas auga. Atsakymas Švedijoje yra kitoks nei Italijoje ar Čekijoje. Vienoje valstybėje kaltinama migracija, kitoje – globalizacija. Dar kitur kaltinamas neteisingas turto perskirstymas. Kai kurie išties kaltina žiniasklaidą. Nemanau, kad tai problema, kurią galima išspręsti vienu atsakymu.
Mes neanalizuojame problemos kilmės, jos priežasčių. Kaip politinės komunikacijos specialistas ne kartą susidūriau su politikais, kurie dirba trylika ar keturiolika valandų per parą, o tada grįžta į namus ir supranta, kad rinkėjai jais vis tiek nepatenkinti. Nepasitikėjimas auga nepaisant jų įtempto darbo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad problema yra ne politikuose, o politiniame procese. Būtent todėl mūsų institutas siekia suburti tuos politikus, kurie ieško galimybių atnaujinti šį procesą, nebijo eksperimentų ir ryžtingų sprendimų. Turime pagerinti demokratiją, kad ją išsaugotume.
– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie Donaldą Trumpą. Ar jis nėra puikus pavyzdys, kad komunikacija ir retorika laimi prieš konstruktyvias idėjas ir inovacijas?
– Nemanau, kad tai yra tik Donaldas Trumpas. Ir Europoje mes turime politikų, kurie pelnosi iš augančio visuomenės nepasitikėjimo demokratinėmis institucijomis. Egzistuoja tikrai rimta politikos profesijos reputacijos problema. Bet aš sakyčiau, kad jų sėkmės priežastis yra ta, kad tradiciniai politikai neturi gerų atsakymų. Tada ateina tie, kurie pasiūlo radikalius pasikeitimus, ir žmonės balsuoja.
Bet aš sakyčiau, kad jų sėkmės priežastis yra ta, kad tradiciniai politikai neturi gerų atsakymų. Tada ateina tie, kurie pasiūlo radikalius pasikeitimus ir žmonės balsuoja.
Man tai primena virvės traukimo varžybas, kuriose varžosi dvi pusės. Abi stengiasi, plėšosi, bet žiūrovo akyse didelių pokyčių nematyti. Tada ateina tie, kurie nuobodžiaujančiam ir nusivylusiam žiūrovui pasiūlo išeitį – tiesiog nukirpti virvę. Problema yra ne tie radikalūs pasiūlymai, o demokratinė sistema, kuriai reikalingas atnaujinimas. Visi tie, kurie skundžiasi populizmo iškilimu, turėtų tiek pat laiko skirti institucijų veiklos gerinimui. Stiprėjantis populizmas nesusilpnės dėl mūsų rūpesčio. Jį susilpnintų demokratinių institucijų silpnybių išsprendimas.
– Ar matote pakankamai politinės valios pokyčiams? Lietuvoje dažnai kalbama apie reformas, pokyčius ir inovacijas, bet jų išpildymui pritrūksta politinės valios.
– Europos valstybėse matomas augantis supratimas, ir kalbu čia apie konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius, visą platų politinį spektrą, kad reikalingas politinio proceso pokytis. Bet vienas žmogus to nepadarys ne tik Europoje, bet ir kiekvienoje valstybėje atskirai. Būtent todėl mes bandome megzti platų idėjinį tinklą.
– Koks būtų jūsų palinkėjimas ar paskatinimas Lietuvos politiniams lyderiams?
– Aš tikrai nesu žmogus, kuris galėtų dalinti patarimus jūsų prezidentei, premjerui ar kitam politiniam lyderiui... Bet (juokiasi). Matau, kad daugelis politikų jaučiasi savotiškai suvaržyti. Lyg būtų korsete. Juos spaudžia įvairios interesų grupės ir kiekvienas jų sprendimas visada ką nors supykdo, mobilizuoja žiniasklaidą, piliečius. Daugelis politikų jaučiasi įstrigę lakiajame smėlyje, nes kiekvienas judesys juos tempia vis gilyn.
Demokratinės institucijos tik silpnės, jei žmonės bijos judėti ir liks su tais lyderiais, kurie bijo kiekvieno judesio. Baimė, kuri pakankamai dažna dabarties politikoje, nes klaidos politikams beveik neatleidžiamos, tavo karjera iškart žlunga, suprantama. Bet be ryžtingų veiksmų tu vis tiek prapulsi. Mano atsakymas kiekvienam politikui būtų toks: raskite būdų, kaip palaikyti drąsius sprendimus savo partijose, palaikykite kūrybingumą, ryžtingas asmenybes, nes pasikeitimai neateis iš niekur.
