Civilinės aviacijos agentūros BEA tyrėjai taip pat patvirtino anksčiau paskelbtas išvadas, kad beveik prieš metus 150 žmonių gyvybių nusinešusią katastrofą Prancūzijos Alpėse tyčia sukėlė lainerio antrasis pilotas Andreas Lubitzas, kuris buvo gydomas nuo depresijos.
Sirgo depresija, reikėjo guldyti į ligoninę
Tyrėjai pakartojo tai, ką diena anksčiau paskelbė „The Wall Street Journal“ – kad likus kelioms savaitėms iki lemtingo skrydžio vienas gydytojas rekomendavo A.Lubitzui gultis gydytis į psichiatrinę ligoninę.
Jo psichinę būklę blogino silpnėjantis lakūno regėjimas – vyras baiminosi, kad nebegalės skraidyti.
Ataskaitoje tyrėjai teigia, kad 2014 m. gruodį A.Lubitzui pradėjo išryškėti simptomai, kurie susiję su psichotine depresija. Jis per kelis mėnesius konsultavosi su keliais gydytojais, tačiau nė vienas jų apie savo paciento būklę neįspėjo aviacijos atstovų ar jo darbdavių.
BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė žurnalistams, kad ekspertai, išanalizavę A.Lubitzui pasireiškusius simptomus, tuo metu padarė išvadą, kad jie „galbūt atitinka psichinio lūžio epizodą“. Pasak jo, ši informacija nebuvo pateikta „Germanwings“.
Palaikuose rasta antidepresantų pėdsakų
Ataskaitoje nurodoma, kad lainerio antrasis pilotas A.Lubitzas vartojo antidepresantus, kai nukreipė 150 žmonių skraidinusį orlaivį rėžtis į Alpių kalnų šlaitus.
BEA ataskaitoje sakoma, kad A.Lubitzo organizme buvo rasta vaistų nuo depresijos citalopramo ir mirtazapino, taip pat migdomojo preparato zopiklono pėdsakų.
JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos pateikiamame citalopramo apraše sakoma, kad tas preparatas gali padidinti vaikų ir jaunų suaugusiųjų polinkį į savižudybę, „ypač vartojimo pradžioje arba bet kuriuo metu, kai dozė yra didinama arba mažinama“.
Pacientų privatumo apsaugos taisyklės – itin griežtos
BEA vadovas Remi Jouty pripažino, kad lakūnai turi galimybę vartoti vaistus nuo depresijos ir nepranešti apie tai savo darbdaviams.
Prancūzijos civilinės aviacijos tyrėjai nurodė, kad vienas iš veiksnių, nulėmusių „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, galėjo būti „aiškių nuostatų nebuvimas Vokietijos taisyklėse, kada grėsmė visuomenės saugumui tampa svarbesnė“ negu pacientų privatumas.
Per sekmadienį Le Buržė surengtą spaudos konferenciją BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė, kad Vokietijoje pacientų privatumo apsaugos taisyklės yra itin griežtos. Pasak jo, gydytojai baiminasi prarasti darbą, jeigu paaiškėtų, kad jie be reikalo pateikė tokią informaciją pareigūnams.
„Štai kodėl manau, kad reikalingos aiškesnės taisyklės, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas“, – pridūrė A.Desjardinas.
BEA taip pat rekomendavo priemonių, turinčių užtikrinti, kad pilotai nebejaustų baimės prarasti darbą, jeigu išaiškėtų jų psichikos sutrikimai. Agentūra pažymėjo, kad „pilotų vengimo pranešti apie savo problemas ir siekti medicinos pagalbos klausimą reikia spręsti“.
Reikia reguliariai tikrinti lakūnus
Vis dėlto A.Desjardinas sakė, kad tyrėjai padarė išvadą, jog sistemingi ir nuodugnūs psichologiniai testai, kurie būtų kasmet atliekami visiems pilotams, nebūtų „nei veiksmingi, nei naudingi“.
Tyrėjai todėl rekomenduoja vykdyti daugiau ir griežtesnių lakūnų sveikatos tikrinimų, sakoma sekmadienį paskelbtose išvadose. Anot jų, turėtų būti reguliariai tikrinama lakūnų psichinė sveikata.
Dokumente sakoma, kad agentūra rekomenduoja vykdyti „reguliarias analizes“, tikrinant pilotus, ar jiems neišsivystė „psichologinių arba psichiatrinių problemų“.
Be to, pasaulio aviacijos institucijoms patariama nustatyti naujas taisykles, reikalaujančias, kad medicinos profesionalai perspėtų tarnybas tais atvejais, kai lakūno psichikos būklė atrodo kelianti pavojų žmonių saugumui.
Kadangi pats A.Lubitzas nieko neinformavo apie savo gydytojų padarytas išvadas, pasak BEA, „tarnybos arba jo darbdavys negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie būtų neleidę jam skraidyti“.
Prancūzijos aviacijos katastrofų tyrėjai pažymėjo, kad dabartinis pilotų sertifikavimo procesas nesugebėjo nustatyti pavojaus, kurį kėlė A.Lubitzas.
„Lufthansa“ žada palaikyti naujas saugumo priemones
Vokietijos oro vežėjų flagmanė „Lufthansa“ žada palaikyti bet kokias naujas saugumo priemones, siūlomas Prancūzijos tyrėjų.
„Lufthansa“ savo trumpame pranešime pareiškė, kad „užtikrinti didžiausią įmanomą skrydžių saugumą buvo ir yra mūsų didžiausias prioritetas“.
Pranešime taip pat sakoma, kad „bendrovė, be abejo, toliau bendradarbiaus su atitinkamomis tarnybomis ir palaikys tikėtiną konkrečių priemonių įgyvendinimą“, jeigu tokie sprendiniai būtų pasiūlyti remiantis BEA tyrimu.
Prieš metus įvykusi „Germanwings“ lainerio katastrofa, per kurią žuvo visi 150 žmonių, skridusių iš Barselonos į Diuseldorfą, jau paskatino Europos aviacijos tarnybas rekomenduoti, kad pilotų kabinoje skrydžio metu visuomet būtų bent du žmonės.
Per lemtingą skrydį praeitų metų kovo 24-ąją lėktuvo antrasis pilotas Andreas Lubitzas užsirakino kabinoje, kai lainerio kapitonas išėjo į tualetą. Po dešimties minučių laineris „Airbus 320“ įsirėžė į kalno šlaitą; per šią katastrofą žuvo visi 144 keleiviai ir šeši įgulos nariai.
Sudužimo vietoje rastame įrenginyje, fiksuojančiame garsą pilotų kabinoje, girdimas tik ritmingas A.Lubitzo kvėpavimas. Jie niekaip nepaaiškino, kodėl nusprendė nusižudyti ir kartu nužudyti visus lėktuve buvusius žmones.