Tai kelia susirūpinimą, kad senstanti visuomenė ir darbo jėgos mažėjimas turės įtakos tolesniam šalies ekonomikos lėtėjimui.
Siekiant išvengti demografinės krizės, 2016 metais vyriausybė sušvelnino vieno vaiko politiką ir leido šeimoms auginti po du vaikus, tačiau gimstamumas dėl to nepadidėjo.
2019 metais gimstamumo rodiklis siekė 10,48 naujagimio 1 tūkst. gyventojų ir buvo truputį mažesnis nei prieš metus, rodo penktadienį paskelbti Nacionalinio statistikos biuro duomenys.
Nors naujagimių skaičius Kinijoje mažėja jau trejus metus iš eilės, tiek pernai šalyje gimė net 14,65 mln. kūdikių.
Remiantis oficialiais duomenimis, 2019 metų pabaigoje gyventojų Kinijoje buvo 1,4 mlrd. – 4,67 mln. daugiau nei prieš metus.
Nors ilgainiui Kinija gali visiškai panaikinti vaikų skaičiaus šeimoje apribojimus, pietinės Guangdongo provincijos nepriklausomas demografas He Yafu sako, kad šalies gyventojams iki šiol yra taikomos nuobaudos už trijų vaikų turėjimą, nors kai kurie rajonai jau jas sušvelnino.
Kinija ateityje gali neriboti vaikų skaičiaus, kadangi naujojo Civilinio kodekso projekte net neminimas „šeimos planavimas“. Šis kodeksas parlamente turi būti patvirtintas kovą.
Vieno vaiko politiką 1979 metais įvedė Kinijos lyderis Deng Xiaopingas, kad sulėtintų gyventojų skaičiaus augimą ir paskatintų ekonomikos plėtrą. Išimtys buvo taikomos tik kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms, kurių pirmagimis būdavo mergaitė, ir etninėms mažumoms.
Gimstamumas buvo kontroliuojamas baudomis, tačiau būdavo ir priverstinių abortų bei sterilizacijos atvejų.
Šios politikos rezultatai buvo dramatiški. 1970 metais vienai moteriai vidutiniškai tekdavo 5,9 vaiko, o 10-o dešimtmečio pabaigoje – 1,6.
