Ginčas trunka nuo pat Makedonijos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais subyrėjus Jugoslavijai. Jis trukdė Skopjės planams įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.
Paklaustas, ar ginčas galėtų būti išspręstas iki Bulgarijos pirmininkavimo ES pabaigos birželį, bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė, kad jis „tuo tvirtai įsitikinęs“.
J.Hahnas tai sakė atvykęs į ES narių ir valstybių kandidačių užsienio reikalų ministrų derybas Sofijoje.
ES praėjusią savaitę paskelbė naują planą dėl narystės Vakarų Balkanų valstybėms, tarp jų ir Makedonijai, bet nurodė, kad prieš tai jos turi išspręsti savo ginčus.
Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas praėjusią savaitę sakė, kad jo šalis pasirengusi padaryti nuolaidą ir prie savo pavadinimo pridėti geografinę reikšmę turintį papildomą žodį.
Tarp pateiktų pasiūlymų buvo pavadinimai „Aukštutinė Makedonija“, „Šiaurės Makedonija“, „Vardaro Makedonija“ ir „Makedonija-Skopjė“.
Dėl Graikijos prieštaravimų Makedonija į Jungtines Tautas 1993 metais įstojo kaip Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM).
Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas Sofijoje žurnalistams sakė, jog jo šalis subrendo ir jai nebereikia „2 000 metų senumo šaknų, kad pasitikėtų savimi“.
„Geriau bendradarbiauti ir varžytis dėl dalykų, kurie svarbūs šiandien, nei varžytis dėl to, kas per mūsų turtingą istoriją pasiekė daugiau šlovingų pergalių ir patyrė daugiau pralaimėjimų“, – sakė jis.
„Mes taip pat žiūrime į savo nesutarimus su Graikija“, – pridūrė jis.
Siekdama susitaikyti su Atėnais Makedonija praėjusį savaitgalį pakeitė Skopjės Aleksandro Didžiojo oro uosto pavadinimą – jis dabar vadinasi Skopjės tarptautiniu oro uostu.
Tačiau problemos mastą anksčiau šį mėnesį pademonstravo maždaug 140 tūkst. Atėnuose protestavusių žmonių, kurie ragino Graikijos vyriausybę nesileisti į kompromisus dėl Makedonijos pavadinimo.
