Viltis surasti Gintaro kambarį gimė aptikus apleistą tunelį Mamerkių vietovėje Varmijos mozūrų vaivadijoje.
Kaip rašo polsatnews.pl, remdamasi agentūra PAP, iš plytų išmūrytas tunelis pasirodė visiškai tuščias, nors tikėtasi čia aptikti Antrojo pasaulinio karo reliktų, o galbūt net ir Gintaro kambarį. Tačiau vidury miško, netoli vieno iš bunkerių buvęs tunelis nenudžiugino.
Karo metais čia veikė kariškių kazino. Iš pat ryto, kai dar nebuvo žurnalistų, miškininkai išpjovė savaime augusius medžius virš liuko. Po 10 val. Bartłomiejaus Plebańczyko, Mamerkių muziejaus vadovo, vadovaujama grupė pradėjo atkasinėti įėjimą.
Suradę auselę, padedami susirinkusių žiūrovų paveldosaugininkai dangtį pakėlė. Tačiau, kaip paaiškėjo, viduje buvo tuščia. „Nėra turistų pėdsakų, nėra šiukšlių, tikėtina, tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai šulinys buvo atidarytas“, – konstatavo B.Plebańczykas, tikindamas, kad tai jau sėkmė.
Šulinyje nėra sprogstamųjų medžiagų, tad muziejininkai ketina nusileisti ir ištyrinėti, kas ten galėjo būti saugoma karo metu.
Gintaro kambarį Prūsijos karaliaus Frydricho I sūnus Frydrichas Vilhelmas 1716 m. padovanojo Rusijos valdovui Petrui I. Šis prašmatnų kambarį įsakė įrengti rūmuose netoli Sankt Peterburgo ir pavertė jį ištaiginga pokylių sale.
Prasidėjus II pasauliniam karui, vokiečiai šią dovaną išsivežė į Karaliaučių, kambarį rekonstravo ir kurį laiką leido pamatyti viešai. Vėliau supakavo į dėžes ir, kaip teigiama, sukrovė pilies rūsiuose. Po karo unikalaus lobio jau nebebuvo.